-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nustatyta, kad teršalai į upę pateko iš kuro rezervuaro, atsitiktinai aptikto po žeme buvusio mėsos kombinato teritorijoje. Jo nebuvo nurodyta jokiuose įmonės teritorijos brėžiniuose.
Rezervuare gali būti kelios ar net keliolika tonų naftos produktų.
Ekstremali situacija liko nepaskelbta laiku suspėjus užsandarinti lietaus kanalizacijos angas, pro kurias tekėjo teršalai.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andriuškevičius pasakoja, kad buvusio mėsos kombinato teritorijoje, kur statomas prekybos miestelis, įvykusį incidentą išdavė Nevėžio upėje panevėžiečio pamatytos naftos dėmės.
„Apie šias dėmes praėjusį ketvirtadienį žmogus pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Šis informaciją perdavė mums. Ją gavome jau apie pusę šešių vakaro“, – teigė valdybos viršininkas.
Sulaukę tokio pranešimo ir skubiai nuvykę prie Nevėžio, aplinkosaugininkai dėl tamsos upėje jau nebeįžiūrėjo dėmių, bet jautė sklindantį naftos produktų kvapą.
Iš karto kreiptasi į Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, šie upėje įrengė užtvarus, vadinamuosius bonus, sulaikančius naftos produktus.
Apie į Nevėžį patekusius naftos produktus informuoti įmonių „Panevėžio gatvės“, „Aukštaitijos vandenys“, Panevėžio savivaldybės specialistai.
„Nieko kito neliko, tik atidaryti kanalizacijos šulinėlius ir ieškoti, iš kur atitekėjo teršalai. Nustatyta, kad į upę jie pateko iš buvusio mėsos kombinato teritorijos, kur šiuo metu vykdomos statybos“, – paaiškino G. Andriuškevičius.
Bandant nustatyti, iš kur pasklido teršalai, miesto Savivaldybės archyvuose netgi ieškota brėžinių, nurodančių, kurioje mėsos kombinato teritorijos dalyje stovėta rezervuarų su naftos produktais. Deja, pagal dokumentus taršos vietos rasti nepavyko.
Spėta, kad naftos produktai ištekėjo iš ten, kur įrengiama būsimo prekybos miestelio automobilių stovėjimo aikštelė.
Statybininkams nurodyta imtis toje vietoje kasti žemes ir ieškoti taršos šaltinio. Netrukus jis buvo rastas.
Radinys apstulbino ir statybininkus, ir aplinkosaugininkus.
Paaiškėjo, kad po žemėmis slypi krosnių kuro rezervuaras, kuriame gali būti nuo kelių iki net keliolikos tonų kuro.
Dalis išsiliejusio šio kuro per lietaus kanalizacijos sistemą nutekėjo į Nevėžio upę.
Pasak G. Andriuškevičiaus, atkastas kuro rezervuaras – joks ne lobis, o galvos skausmas.
Pasirūpinti tokiomis radybomis gali tekti arba žemės savininkei Panevėžio savivaldybei, arba žemę išsinuomojusiai ir prekybos miestelio statybas pradėjusiai nekilnojamojo turto vystymo bendrovei.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas pripažino: toks atvejis, kai statybvietėje išsilieję naftos produktai užteršia upę, jo darbo praktikoje pirmas.
„Tas neiškeltas talpyklas galima vadinti ekologinėmis bombomis.“ G. Andriuškevičius
„Po žeme įsirengtų talpyklų, kuriose žmonės laikydavo krosnių kurą, neabejoju, yra išlikusių sklypuose prie privačių namų. Tas neiškeltas talpyklas galima vadinti ekologinėmis bombomis“, – teigė G. Andriuškevičius.
Kol kas, anot jo, per anksti kalbėti, kam tenka atsakomybė už mėsos kombinato teritorijoje slaptą rezervuarą ir iš jo į upę nutekėjusį kurą.
Laimė, pasak aplinkosaugininko, į Nevėžį pateko nedaug teršalų ir visi jie sugaudyti.
Panevėžio savivaldybės patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas Justas Laurinavičius paaiškino, kad ekstremali situacija dėl Nevėžio upę užteršusių naftos produktų neskelbta, nes išsiliejo nedidelis jų kiekis.
„Ekstremali situacija skelbiama, kai į aplinką patenka tona ir daugiau naftos produktų. Šiuo atveju išsiliejo gerokai mažesnis jų kiekis“, – patikino J. Laurinavičius.
Praėjusį savaitgalį nuo buvusio mėsos kombinato teritorijos buvo juntamas naftos produktų tvaikas.
Jis jautėsi ne tik aplinkiniuose kiemuose. Dvoką užuodė ir šalia esančių prekybos centrų lankytojai.
Kvapas, tiesa, jau nebe toks stiprus, buvo jaučiamas ir vakar.
Prekybos miestelį „Tower“ šioje teritorijoje stato Vilniuje įkurta nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Homa Group“. Statybų generalinis rangovas – Kaune esanti statybų bendrovė „Baltijos plienas“.
„Homa Group“ statybų projekto vadovas Tomas Garbačionka patvirtino, kad situacija dėl naftos produktų, pasklidusių iš statybvietės, jam gerai žinoma.
„Į aplinkosaugininkų praneštą žinią buvo operatyviai reaguota, užsandarinti lietaus kanalizacijos tinklai, į juos naftos produktai nebepatenka“, – teigė T. Garbačionka.
„Tower“ pavadinto prekybos miestelio statybos buvusioje Panevėžio mėsos kombinato teritorijoje pradėtos pernai liepą.
Planuojama kiek didesnį nei 7000 kvadratinių metrų statinį šiaurinėje teritorijos dalyje pastatyti per metus ir atidaryti šiųmetį rugpjūtį.
Statytojai pabrėžia, kad šioji prekybos vieta bus vadinama ne prekybos centru, o prekybos parku. Tokį pavadinimą diktuoja tai, kad pastate nebus bendrų erdvių, o į kiekvieną po bendru stogu įrengtą parduotuvę iš lauko ves atskiras įėjimas.
Vietoje, kur dabar statomas „Tower“ prekybos parkas, mėsos kombinatas praėjo veikti prieš 94-erius metus – 1931-aisiais.
Tarpukariu veikė kaip akcinė bendrovė „Maistas“. Sovietų valdžia įdirbį tęsė įmonę pervadinusi mėsos kombinatu.
Sovietmečiu čia niekas negalvojo apie aplinkosaugą. Netoli mėsos kombinato esančio Rožyno vyresni gyventojai iki šiol mena, koks baisus dvokas sklisdavęs iš kombinato.
Įmonė 2000 m. bankrutavo, jos turtas parduotas varžytinėse. Pastatus įvairiais tikslais perpirko kelios bendrovės, dalis patalpų buvo nuomojama. 2015 m. birželio mėnesį buvę bendrovės pastatai pradėti griauti.
Buvusio mėsos kombinato teritorijoje dabar kuriasi prekybininkai.
