Mero rinkimuose staigmeną pateikė ne favoritai

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Panevėžys
• 2025.03.17 15:32

Pirmalaikių Panevėžio mero rinkimų pirmajame ture didesne staigmena tapo ne į antrąjį etapą patekę du daugiausia balsų surinkę kandidatai, bet už jų rinkėjų išrikiuotas sąrašas.

Vidurinį išsilavinimą teturintis pretendentas į merus surinko daugiau rinkėjų balsų nei mieste žinomas advokatas ar kultūrinių projektų iniciatorė apskrities viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja.

Visose apylinkėse – tie patys lyderiai

Po poros savaičių, kovo 30-ąją, vyksiančiame Panevėžio mero rinkimų antrajame ture susirungs nuo 2015 metų Savivaldybės tarybos valdančiojoje daugumoje dirbančio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė, mero patarėja Loreta Masiliūnienė ir Tarybos opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Ignas Gaižiūnas.

Mero pareigas ėjus Ryčiui Račkauskui jo pavaduotoja dirbusią, o šiuo metu – laikinojo mero patarėją L. Masiliūnienę mero kėdėje norėjo matyti 9775 rinkėjai. O tai yra beveik dvigubai daugiau nei jos oponento, buvusio švietimo viceministro, o šiuo metu – miesto Tarybos nario, bet Užimtumo tarnyboje bedarbiu registruoto I. Gaižiūno surinktų balsų kraitis.

Už pastarąjį pirmajame rinkimų ture balsavo 4947 panevėžiečiai.

L. Masiliūnienė lyderystę išlaikė absoliučiai visose 28-iose miesto rinkimų apylinkėse.

Didžiausią palaikymą šiai kandidatei parodė Ukmergės rinkimų apylinkės rinkėjai. Čia ji surinko 54,99 proc. balsų.

Mažiausias rezultatas – Laisvės rinkimų apylinkėje, tačiau ir joje L. Masiliūnienė pirmąjį turą laimėjo ryškia balsų persvara. Iš balsavusiųjų šioje apylinkėje šios kandidatės pavardę balsavimo biuletenyje pažymėjo 44,23 proc. rinkusiųjų merą.

I. Gaižiūno geriausias rezultatas pasiektas Rožių rinkimų apylinkėje. Šioje miesto dalyje konservatorių Panevėžio mero poste norėjo matyti 28,91 proc. balsavusiųjų. Mažiausio palaikymo jis sulaukė Menų mokyklos apylinkėje – čia už TS-LKD atstovą balsą atidavė 20,61 proc. rinkėjų.

„Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė į mero postą L. Masiliūnienė pirmavo absoliučiai visose 28-iose miesto rinkimų apylinkėse. P. Židonio nuotr.

Mato rinkėjų pasitikėjimą

L. Masiliūnienė sako prieš rinkimus neužsiėmusi jų prognozėmis ir apie rezultatus nemąsčiusi.

„Tiesiog susikoncentravau į darbą, dirbau ir viskas. Nors mūsų komiteto pirmininkas (Rytis Račkauskas – aut. past.) tokių rezultatų ir tikėjosi. Bet nesakau, kad man jie buvo netikėti. Pasitikiu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ komanda ir panevėžiečiais, esu dėkinga už jų palaikymą“, – teigė kandidatė į Panevėžio merus.

Rinkimų kampanijos metu su komanda pati pas rinkėjus į namus ėjusi L. Masiliūnienė sako labiausiai liko nustebinta, kad sutiko ne tiek ir mažai apie rinkimus nieko nežinančių panevėžiečių.

„Dauguma net nežinojo, kad tokie pirmalaikiai mero rinkimai vyksta, klausė, kuo blogas meras R. Račkauskas. Matome, kad panevėžiečių pasitikėjimas juo tikrai didelis“, – dėmesį atkreipė kandidatė.

Ji svarsto, kad ir žemą rinkėjų aktyvumą lėmė iš dalies nusivylimas situacija.

„Jie mato, kad meras Račkauskas miestui dirbo labai daug, mato to darbo rezultatus, bet buvo nušalintas nuo pareigų, nors teisminis procesas dar nesibaigęs. Dauguma sakė, mums geras buvęs meras. Gal ir dėl to nėjo balsuoti“, – sako L. Masiliūnienė.

Jos nuomone, kad ir kas būtų išrinktas Panevėžio meru, bus lyginamas su R. Račkausku. Tokio lyginimo, įsitikinusi kandidatė, pergalės atveju ir ji neišvengs.

„Kandidatuoti į merus yra begalinė atsakomybė, iššūkių visada bus. Bet esu darbšti, turiu stiprią komandą šalia – Tarybos narius, taip pat Savivaldybės administracijoje dirba kompetentingi žmonės, o drauge dirbant galima iššūkius įveikti“, – mano L. Masiliūnienė.

TS-LKD atstovas I. Gaižiūnas teigia pasiekęs geriausią konservatorių kandidato rezultatą Panevėžyje nuo pat tiesioginių mero rinkimų įvedimo. P. Židonio nuotr.

Džiaugiasi rezultatu

Ignas Gaižiūnas sako matęs save antrajame rinkimų ture, bet su kuo jame varžysis, nesvarstė.

„Apie kitus kandidatus daug negalvojau, buvau susitelkęs į savo paties darbą su rinkėjais ir kalbėjimą apie problemas, kurių šiai dienai yra mieste, ir kaip jas spręsti“, – teigia konservatorius.

Jis taip pat rinkėjams prisistatinėjo belsdamasis į jų namus.

I. Gaižiūnas sako pastebėjęs, jog panevėžiečiai vis dar išlaiko paramą buvusiam merui, bet ji, tvirtina kandidatas, smarkiai sumažėjusi.

„Džiaugiuosi savo paties rezultatu. Tai yra geriausias konservatorių kandidato rezultatas Panevėžyje nuo pat tiesioginių mero rinkimų įvedimo. Šiandien mes parodėme geriausią rezultatą tiek procentine išraiška, lyginant su praėjusiais rinkimais, mes taip pat išauginom ir mus palaikančių rinkėjų skaičių. Tendencijos yra tik pozityvios“, – teigia I. Gaižiūnas.

Nors kandidatas džiaugiasi Panevėžyje išaugusiomis konservatorių šalininkų gretomis, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad jo surinktų balsų kraitis kuklesnis nei kai kurių partijos bendražygių, anksčiau siekusių miesto mero kėdės.

Pirmųjų tiesioginių Panevėžio mero rinkimų 2015-ais metais pirmajame ture TS-LKD kandidatas surinko 4997 rinkėjų balsus, o tai yra 50 balsų daugiau nei šįkart pavyko pelnyti I. Gaižiūnui.

2019 metų tiesioginiuose mero rinkimuose konservatorių kandidatė į antrąjį turą nepateko, bet pirmajame ji surinko 5048 balsus, tai yra 101 daugiau.

Tiesa, balsus skaičiuojant ne rinkėjais, o procentais nuo visų atėjusiųjų prie balsėdžių, I. Gaižiūno surinktoji dalis atrodo išties didesnės nei jo pirmtakų.

Rinkimams per mažai dėmesio

Menką rinkėjų aktyvumą konservatorius aiškina tuo, jog pirmalaikiams mero rinkimams nebuvo nacionalinės žiniasklaidos dėmesio, nevyko nacionaliniai debatai ir nacionalinės kampanijos.

Joniškyje, kuriame merą rinkti prie balsadėžių atėjo 41 proc. rinkėjų, I. Gaižiūno nuomone, gyventojų mažiau ir ten lengviau sklinda žinios iš lūpų į lūpas.

„Panevėžyje menkas rinkėjų aktyvumas – natūrali pasekmė to, kad tai pirmalaikiai rinkimai ir jie nevyksta vienu metu visoje Lietuvoje“, – svarsto kandidatas.

Konservatorių atstovas tiki, jog tai jis matuosis Panevėžio mero regalijas.

„Manau, po antro turo panevėžiečiai man patikės mero pareigas ir atsakomybę spręsti problemas, kurios daug metų nesprendžiamos“, – sako I. Gaižiūnas.

Menkas bendras kraitis

Kiti keturi pretendavusieji į Panevėžio mero postą visi kartu surinko maždaug perpus mažiau balsų nei pirmojo turo lydere tapusi L. Masiliūnienė.

Socialdemokrato Sauliaus Raziūno, partijos „Nemuno aušra“ atstovo Juliaus Limanto, liberalo Algimanto Kolperto ir sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatės Solveigos Dagės bendras kraitis – 4993 rinkėjų balsai.

Seimo valdančiųjų socialdemokratų kandidatą, Panevėžio sporto centro direktorių S. Raziūną mero kėdėje norėjo matyti 1765 panevėžiečiai.

Bene didžiausia šių rinkimų staigmena – J. Limanto rezultatas. Valdyti Panevėžio panūdęs vidurinį išsilavinimą teturintis „aušrietis“, vadovaujantis garažų ir daugiabučių namų bendrijoms, surinkęs 1344 balsus sugebėjo aplenkti gerai žinomą advokatą liberalą A. Kolpertą (1163) ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės pavaduotoją, demokratę S. Dagę (721).

Surinko protesto balsus

Tokį rinkimų fenomeną politologė Rima Urbonaitė aiškina rinkėjų nenoru gilintis į kandidatų biografijas ir rinkimų programas.

„Matau, jog gilinimasis į programines nuostatas, išsilavinimą, galų gale į tai, iš kokių pinigų gyvena kandidatas, nėra tai, kuo dažnai rinkėjai užsiima. Galiausiai tai suponuoja, kad rinkėjų nusivylimas irgi ateina labai greitai. O kai rinkėjai nusivilia, jie vėl ieško naujo „gelbėtojo“, – atkreipia dėmesį R. Urbonaitė.

Jos nuomone, ir šiuose rinkimuose kandidatų išsilavinimas nebuvo rinkėją stipriai paveikęs veiksnys, o J. Limantui veikiausiai labiau padėjo bendras jo atstovaujamos partijos fonas nei paties asmenybė.

„Dažnai taip yra, kad kandidatas atrodo neblogas, bet bendra partijos situacija nėra labai gera ir tempia jį žemyn. Šiuo atveju yra priešingai. Tie rinkėjai, kurie nori pokyčio ar naujo vėjo gūsio, žiūri į „Nemuno aušrą“ vis dar kaip į naujovę. Be to, ši partija, visai neseniai atsiradusi valdančiojoje daugumoje, turi labai aiškiai išreikštą protesto liniją, todėl J. Limanto rezultatas manęs nestebina.

Sakyčiau, jis ir susirinko protesto balsus“, – svarsto politologė.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Balsavimas
• #kandidatai
• #meras
• #mero rinkimai
• #Panevėžys