Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tokią merų algų skaičiavimo tvarką apibrėžęs įstatymas yra ydingas. M. Garucko nuotr.

Merams siūlo sąžiningesnį atlygį

Merams siūlo sąžiningesnį atlygį

 

Dabartinė merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai. Paskelbus tokį Konstitucinio Teismo verdiktą, teks ieškoti naujų kriterijų miestų bei rajonų vadovų algoms nustatyti.

Dabar koeficientas merų ir vicemerų užmokesčiui skaičiuoti numatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių: vienoks, jeigu jų daugiau kaip 100 tūkstančių, ir kitoks, jei mažiau. Įvertinęs šį įstatymą, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šito vieno kriterijaus nepakanka.

Pavyzdžiui, daugumos savivaldybių, turinčių mažiau nei 100 tūkstančių gyventojų, merai vadovauja skirtingo dydžio savivaldybių taryboms, kurias sudaro nuo 15 iki 25 narių. Tad turint po vieną pavaduotoją, jų veiklos apimtis taip pat skirtinga. Bet alga skaičiuojama taip pat.

Ir tokia ydinga tvarka išliks dar iki metų pabaigos. Tam, kad Seimas turėtų laiko pakeisti merų ir vicemerų atlygį reguliuojančiam įstatymui, oficialiai Konstitucinio Teismo nutarimas bus paskelbtas 2020 metų sausio 2 dieną. Be to, dėl teisėtų lūkesčių apsaugos kovą išrinktiems merams ir vicemerams negali būti nustatytas mažesnis darbo užmokestis nei jų kadencijos pradžioje.

Mažėjimas atsiliepė algai

Bet kurios savivaldybės vadovų algą sudaro pareiginės algos koeficientas, kuris dauginamas iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio – 173 eurų. Pridedamas ir priedas už kiekvienus valstybei ištarnautus metus.

Panevėžio savivaldybės interneto svetainėje skelbiama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį – tai yra dar ankstesnės kadencijos metu, – miesto mero vidutinis atlyginimas iki mokesčių buvo 3 tūkst. 386 eurai, o į rankas – 2 tūkst. 48 eurai. Dviejų vicemerų algos atitinkamai siekė 3 tūkst. 142 ir 1 tūkst. 900 eurų.

Rajono meras pirmą ketvirtį vidutiniškai gaudavo 3 tūkst. 550 eurų neatskaičius mokesčių, vicemeras – 3 tūkst. 296 eurus iki mokesčių.

Aukštaitijos sostinėje sumažėjus gyventojų skaičiui, šiemet rinkta ne tik mažesnė taryba, bet ir merui nustatyta mažesnė alga. Dar vienai kadencijai išrinktam merui Ryčiui Mykolui Račkauskui patvirtintas toks pat atlyginimas, kaip ir rajono merui: 3 tūkst. 114 eurų iki mokesčių bei priedas už kiekvienus ištarnautus metus valstybei, prilygstantis 93,42 euro neatskaičius mokesčių. Panevėžio meras valstybės tarnyboje skaičiuoja 3 metus. Vicemerui Valdemarui Jakštui patvirtinta alga – 2 595 eurai iki mokesčių ir priedas.

Alga – ne tik nuo gyventojų skaičiaus

Panevėžio rajono mero P. Žagunio atlyginimas nesikeitė ir šioje kadencijoje. Keitėsi tik priedas pagal valstybei ištarnautus metus. Jo manymu, atsižvelgiant į savivaldybių dydžius, gal ir reikėtų koreguoti merų algas, tačiau kriterijų gali būti labai daug. Kaip juos apibrėžti, kurį išrinkti, sunku pasakyti: vienoks yra miesto valdymas, jo plėtra, kitoks gyvenimas rajonuose. Ir tie patys rajonai nevienodi. Pasak P. Žagunio, kur nors mieste prijungus vieną 90 gyventojų daugiabutį prie tinklų, išsprendžiami nuotekų, dujotiekio, privažiavimo ir kiti klausimai, o rajone prijungti 90 namų kur kas sudėtingiau. Vienaip atrodo skirtingose rajono gyvenvietėse asfaltuotų gatvių ar renovuotų namų kiekis, kitaip – miestuose, kur infrastruktūra koncentruota.

„Tai visiškai nepalyginama specifika“, – sako P. Žagunis.

Jau nekalbant, anot jo, apie atstumus, kuriuos vadovams tenka įveikti iki atokiausių savivaldybės vietų, ar seniūnijų skaičių.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų