-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Požiūrių ir patirčių įvairovė stulbinama, vis dėlto kultūra šiuolaikinėje visuomenėje yra užėmusi tvirtas pozicijas ir teiginys, jog ji yra valstybės pamatinė vertybė bei jos vedlė, nėra tuščias skambesys.
„Kad ir kokio išsilavinimo ar intelekto žmogus būtų, jo gyvenime rasime ir muzikos, ir knygų, vieną kitą paveikslą ar skulptūrėlę. Jis tikrai bus apsilankęs kine, teatre, muziejuje. O štai pasakyti, kodėl žmogui reikia šių dalykų, sunkiau. Juk fiziniam išgyvenimui jie tikrai nebūtini“, – svarsto panevėžietė, žinoma stiklo menininkė daktarė Indrė Stulgaitė-Kriukienė.
Suprantama, kad keliais sakiniais apibūdinti kultūros, meno svarbos, jų reikalingumo neįmanoma – ta tema plati, neišsemiama.
Kultūra ne tik menas, mokslas, teologija – ji gerokai svarbesnė ir platesnė gyvenimo dalis. Ji yra visuomenės, valstybės, tautos, likimo, žmonių gyvenimo branduolys – didžiausia vertybė. P. Židonio nuotr.
Lietuvos estetikas, menotyrininkas, akademikas, profesorius Algirdas Gaižutis „Sekundei“ yra sakęs, jog kultūrą galima įsivaizduoti kaip savotišką medį, kurio šaknys giliai žemėje, o kamienas, šakos, vainikas stiebiasi aukštyn ir siekia dangų.
„Kultūra – natūralus, didingas, sakralus medis. Ji yra žemės ir dangaus jungtis“, – teigė mokslininkas.
Šiemet, bandydama įsigilinti į kultūros vaidmenį žmogui, visuomenei, „Sekundė“ imasi plačiau panagrinėti ir skaitytojams pristatyti Panevėžio regiono kultūrinį gyvenimą, jo įvairovę ir kūrėjus, taip sustiprinti istorinę atmintį, pilietiškumą, tautinę savimonę.
„Kuo aukštesnio intelekto žmogus, tuo kultūros – kūrybos jo gyvenime daugiau, tuo ji aukštesnė, grynesnė, tikresnė. O kuo daugiau kultūros žmogaus gyvenime, tuo labiau jis lavinasi, tobulėja.“
Dr. I. Stulgaitė-Kriukienė
Kopiant į aukštus kultūros kalnus atsispirti yra nuo ko. Juk šiemet sukanka 100 metų, kai Panevėžyje buvo sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“.
Jos autorius, pirmasis Lietuvoje profesionalus skulptorius, būtent Panevėžyje pasiekė mokslo ir meno aukštumų, sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos tapatybės ženklais tapusių meno kūrinių, pirmąsias lietuviškas monetas, iškilių valstybės veikėjų biustus bei bareljefus.
Panevėžyje jau daugelį metų gyvena ir kuria skulptorius Juozas Lebednykas. Menininkas garsėja darbštumu, idėjomis, sumanymais ir savo kūriniais pelnė pripažinimą, daugybę įvertinimų, apdovanojimų.
Jo darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, JAV Baltieji rūmai, Panevėžio kraštotyros muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Anot J. Lebednyko, kultūros reikšmė ir svarba, jos poveikis žmogui ir visuomenei – didžiuliai.
„Juk dar pirmykštis žmogus raižydavo piešinius ant uolų – norėjo taip save išreikšti, gal ir ne visai suprasdamas, kodėl tą daro. Tas poreikis išreikšti save tęsiasi per visus amžius, nors keitėsi ir visuomenės supratimas, ir galimybės, ir meno formos“, – sako skulptorius.
Žmonija neliko prie pirmykščių meno išraiškų. Pirmiausia vystėsi liaudies menas – puodą nužiedęs amatininkas ornamentais jį puošdavo, imtos dailinti verpstės, pradėtos kalti saulutės ir kt.
J. Lebednykas svarsto, kad menas žmogui – tarsi lietus žemei. Tik gavusi lietaus dovaną žemė gali sužaliuoti, klestėti ir duoti vaisių. „Sekundės“ nuotr.
J. Lebednykas svarsto, kad menas žmogui – tarsi lietus žemei. Tik gavusi lietaus dovaną žemė gali sužaliuoti, klestėti ir duoti vaisių.
Kaip vertinama kultūra, kaip suprantami meno kūriniai, priklauso nuo kiekvieno žiūrovo.
Juk dabar, kaip sako menininkas, nebėra taip, kad prieš meno, kultūros pasaulį žmogus atsidurtų tarsi prieš visai nepažįstamą, nežinomą reiškinį.
Pažintis su menu, meninis ugdymas pradedamas vaikų darželiuose, mokyklose, šeimose, o dabartinės elektroninės galimybės leidžia pamatyti, sužinoti, pasiekti gerokai daugiau nei kada nors.
„Bet, kaip sakoma, dėl meno nesiginčijama“, – priduria skulptorius.
Anot J. Lebednyko, vystosi naujos idėjos ir menas ateina vis kitomis, naujomis formomis. Štai kad ir šiuolaikinio meno bienalėje Venecijoje „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį pasirodymą laimėjusi lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės sukurta opera-performansas „Saulė ir jūra“.
„Toks pastatymas – unikalus. Ir jis daugiau nesikartos, išliks tik įrašuose. Ir daugiau meno išraiškų kitokios nei anksčiau. Griežto apibrėžimo kiekvienam atskirai jau nebėra – vieni žanrai su kitais dažnai persipina, pavyzdžiui, muzika susiglaudžia su daile“, – sako skulptorius.
Dr. I. Stulgaitės-Kriukienės teigimu, bendrąja prasme kultūrą galima suvokti kaip žmogaus kūrybos rezultatą.
„Kūryba yra tai, kas išskiria žmogų iš gyvūnijos pasaulio. Tai poreikis atskleisti savo vidinį pasaulį išorinėmis priemonėmis, juo dalytis su kitais. Tam tikroje kultūrinėje terpėje gimstame, augame, bręstame, o kitokių žinių ir patirčių įgyjame keliaudami, domėdamiesi kitų šalių kultūromis“, – kalba menininkė.
Anot jos, jeigu reikėtų apibūdinti kultūrą kaip reiškinį, atskleisti jos poreikį žmogui, labiau tiktų naudotis dvasiniais įrankiais.
„Kuo aukštesnio intelekto žmogus, tuo kultūros – kūrybos jo gyvenime daugiau, tuo ji aukštesnė, grynesnė, tikresnė. O kuo daugiau kultūros žmogaus gyvenime, tuo labiau jis lavinasi, tobulėja. Tai toks gyvybės ratas, kurio neįsprausi į tiesiog apibrėžimą“, – mano dr. I. Stulgaitė-Kriukienė.
Pasak stiklo menininkės dr. I. Stulgaitės-Kriukienės, kūryba yra tai, kas išskiria žmogų iš gyvūnijos pasaulio. Tai poreikis atskleisti savo vidinį pasaulį išorinėmis priemonėmis, juo dalytis su kitais. P. Židonio nuotr.
Pačios stiklo menininkės kūryba iškalbinga. Ji aktyviai dalyvauja parodose bei kūrybiniuose simpoziumuose, seminaruose, kultūriniuose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Olandijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Panevėžietės autorinių meninio stiklo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, Lvovo (Ukraina) stiklo muziejus, Rusijos dekoratyvinės-taikomosios dailės ir liaudies meno muziejus Maskvoje, Ningbo (Kinija) stiklo muziejus, muziejai Estijoje, Suomijoje ir kitur.
„Man kūryba – vis dar paslaptis, vedanti link apmąstymų apie gyvenimo prasmę apskritai“, – sako dr. I. Stulgaitė-Kriukienė.
Daugybę teiginių, formulių, apibrėžimų galima surasti ir pritaikyti kalbant apie kultūrą.
Vis dėlto menotyrininkas, akademikas Algirdas Gaižutis atkreipia dėmesį, kad nuolat kartojamas žodis „kultūra“ ne visada suvokiamas ir vertinamas teisingai.
Juk kultūra ne tik menas, mokslas, teologija – ji gerokai svarbesnė ir platesnė gyvenimo dalis. Ji yra visuomenės, valstybės, tautos, likimo, žmonių gyvenimo branduolys – didžiausia vertybė.
Kultūros vertybės iš tikrųjų yra gausios ir labai įvairios. O tos, kurios žinomos nuo antikos laikų ir išlikusios iki šiol, yra trys – gėris, grožis, tiesa.
Tik dabar jau kuris laikas nemažą vietą greta šių vertybių užima ir ketvirtoji – nauda.
Menotyrininkas, akademikas A. Gaižutis atkreipia dėmesį, kad nuolat kartojamas žodis „kultūra“ ne visada suvokiamas ir vertinamas teisingai. „Delfi“ nuotr.
Pastaroji galėtų nebūti peikiama, jeigu jos siekiant būtų einama interesų derinimo keliu, laikantis moralinių pagrindų, esant santarvei. Puoselėjant tikrąją kultūrą svarbiausia pasukti teisingu keliu.
„O kaip tai padaryti, priklauso nuo žinių, energijos, išmanymo, valios“, – „Sekundei“ yra kalbėjęs A. Gaižutis.
Savo knygoje „Kultūros vertybės ir erzacai“ jis ir rašo, kad menui, sukūrusiam savo industriją, vis sunkiau būti žmoniškumo pranašu. Knygoje kalbama apie vienadienių kūrinių antplūdžio grėsmę, aptariamas šiuolaikinio meno vyksmas, ieškojimų ir atradimų keistenybės.
Iš Kupiškio rajono, Subačiaus kilęs akademikas kultūros tyrinėjimams yra skyręs daug dėmesio. Jo mokslinių interesų dėmesio centre menotyra, estetika, kultūros filosofija, istorija ir teorija.
Jis yra parašęs ir paskelbęs dešimtis mokslinių monografijų, knygų ir studijų, šimtus mokslinių straipsnių, skaitantis paskaitas studentams, akademikas A. Gaižutis ne kartą buvo įvertintas garbingais vardais ir apdovanojimais.
Už knygas „Kūrybinė menininko galia“, „Kultūros vertybės ir erzacai“ bei kitas jis pelnė Lietuvos mokslo premiją. Už veiklą apdovanotas ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
