N. Petrausko asmeninio archyvo nuotr.

Meninio dueto pasakos suaugusiesiems

Meninio dueto pasakos suaugusiesiems

Trumpi, keisti intriguojantys išgyvenimai bei dar keistesni vaizdai. Tokia naujausia dviejų panevėžiečių – pastaruosius 12 metų Graikijoje gyvenančios rašytojos Indrės Jonušytės bei Vilniuje apsistojusio dailininko Nojaus Petrausko knyga „Fabulae spectacula: pasakos suaugusiesiems“.

Patraukė fantastika

Tai jau šeštoji I. Jonušytės knyga. Iki šiol rašytoja skaitytojams yra pasiūliusi romanus, o šį kartą ėmėsi kitokio žanro. Net pačiai rašant buvo sunku nuspėti, kuo knyga baigsis.

„Nuo pat pirmojo sakinio iki paskutinio aš nežinojau, apie ką bus kiekviena istorija. Pradėjusi nepažinojau herojų, nežinojau jų ir jų planetų vardų. Rašiau taip, lyg pati jas skaityčiau. Iki šiol man neaišku, iš kur visa tai atėjo, kodėl visa tai norėjo būti užrašyta, irgi neaišku. Kai tekstai pradėjo kauptis mano elektroniniame rašytojos stalčiuje, niekam nepasakojau. Jie buvo mano, skirti tik man pačiai. Rašymo malonumas užgožė norą istorijomis su kuo nors dalintis. Vis tiek niekas nesupras, nėra jokios aiškios paskirties… Tiesiog trumpi ir keisti išgyvenimai kažkur toli toli ir kažkodėl seniai seniai“, – naująją knygą pristato autorė.

Pasakos visiems

I. Jonušytės pasakos – iš fantastikos pasaulio. Rašytoja prisipažįsta, kad jai visada buvo įdomu, kas mėgsta tokią literatūrą.

„Esu tikra, kad šio stiliaus mėgėjų nevienija nei amžius, nei socialinė padėtis, nei išsilavinimas. Introvertas, ekstravertas, optimistas ar pesimistas, mokslų daktaras ar šokėja, kačių ar šunų mylėtojas, vegetaras ar mėsėdis – šis žanras visiems“, – mano I. Jonušytė.

Graikijoje įsikūrusi buvusi panevėžietė užaugo ir subrendo dviejų menininkų šeimoje. Jos mama – rašytoja ir poetė Liuda Jonušienė (Tilė Vakarė), tėtis Algirdas Jonušis – Panevėžyje gerai žinomas mitologijos, istorijos tyrinėtojas, kulinarinio paveldo žinovas, keramikas, surengęs ne vieną tapybos, ekslibrisų parodą. Jo iniciatyva miesto centre, Birutės gatvėje nudžiūvęs uosis virto traukos vieta ir vienu iš Aukštaitijos sostinės originalių akcentų. Ant medžio sukabinta tūkstančiai raktų.

Šviesa ir tamsa

Į fantastikos mėgėjų gretas, ko gero, galima įtraukti ir šiai kūrėjai talkinusį dailininką N. Petrauską.

,,Šiuolaikiniam žmogui fantastika – tai vienas daugelio būdų sau pateikti savo paties pavidalą“ – šią prancūzų rašytojo, filosofo Žano Polio Sartro mintį N. Petrauskas įrašęs viename iš savo prisistatymų meno gerbėjams. Trisdešimtmečio menininko paveikslai iliustravo unikalią kraštietės knygą. N. Petrausko kūryba išsiskiria chaotiška vaizdinių sistema, siurrealistiniais elementais, polinkiu į absurdą, nuolatinį balansavimą tarp realaus ir irealaus, tarp grožio ir bjaurumo. Nojaus darbai mena XV–XVI amžiaus Vidurio Europos tapybos stilistiką.

„Indrė pati pasirinko jai tinkamiausius mano paveikslus. Jie sukurti iki jos pasakų, per pastaruosius aštuonerius metus. Per tokį laikotarpį mano kūryboje buvo ir šviesos, ir tamsos“, – teigia N. Petrauskas.

Perskaitęs „Fabulae spectacula: pasakos suaugusiesiems“ dailininkas sako supratęs, kad jo iliustracijos ir I. Jonušytės tekstai iš vienos pusės panašūs, iš kitos – skiriasi, bet kartu puikiai dera.

Iš Panevėžio kilęs N. Petrauskas užaugo tarp drobių ir dažų kvapo. Jo tėtis – žinomas tapytojas Romualdas Petrauskas, mama Janina – teatro režisierė.

Tėvų pavyzdys ir Nojui tapo akstinu rinktis dailininko kelią. 2013 m. jis baigė scenografiją Vilniaus dailės akademijoje.

Tėvo ir sūnaus siurrealistinė kūryba iš pirmo žvilgsnio kažkuo panaši – ji vienu metu šiurpina, stebina ir žavi.

Galerija

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų