Pasak R. Justaitės-Gecevičienės, ši personalinė paroda – gimusi remiantis genų technologija keraminių objektų kolekcija. P. Židonio nuotr.

Menininkė keramikoje pritaikė genų inžinerijos principą

Menininkė keramikoje pritaikė genų inžinerijos principą

Naudodama įvairias keramikos technologijas, modifikuodama gyvo ir negyvo pasaulio objektus, Rasa Justaitė-Gecevičienė kuria išskirtinius kūrinius-personažus. Šiuos menininkės darbus galima pamatyti Panevėžio miesto dailės galerijos keramikos paviljone veikiančioje parodoje „…ir užaugo pievoj taburetė“.

„Pagrindinis mano kūrybos motyvas – augalų interpretacijos, išreiškiančios amžinai besikeičiantį gamtos ratą, nepakartojamą savo individualumu ir netikėtumu. Kiekvienas daiktas gamtoje – tarsi atskiras peizažas. Žmogus gali jį matyti vientisą arba abstraktų, atskiromis dalimis arba dalių dalimis. Stebėti iš paukščio skrydžio ir pasižiūrėti į jį skruzdės akimis. Aš savo „peizažus“ kuriu naudodama įvairias keramikos konstravimo technikas, jungdama molį su medžiu, metalu“, – paaiškina autorė.

Pasak R. Justaitės-Gecevičienės, ši personalinė paroda – tai keraminių objektų kolekcija, kuri gimė remiantis genų technologija. Genų inžinerija įgalina paimti genetinę informaciją, ją pertvarkyti pagal poreikius ir perkelti iš vieno organizmo į kitą, nepaisant tarprūšinių skirtumų. Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja iki tol jiems nebūdingų naujų savybių.

Genų inžinerija plačiai naudojama medicinoje, maisto pramonėje, žemdirbystėje ir kitose srityse. Tačiau menininkė pasirinko keramiką. Per 25-erius savo kūrybos metus ji sukaupė daug žinių apie skirtingas keramikos technikas ir technologijas, todėl sakė norinti jomis pasidalyti savo jubiliejinėje 50-mečio parodoje.

„Kiekvienas daiktas gamtoje – tarsi atskiras peizažas. Žmogus gali jį matyti vientisą arba abstraktų, atskiromis dalimis arba dalių dalimis. Stebėti iš paukščio skrydžio ir pasižiūrėti į jį skruzdės akimis.“

R. Justaitė-Gecevičienė

„Naudodama menines raiškos priemones, modifikuodama ir multiplikuodama valgomus ir įvairius funkcionalius daiktus, kuriu keraminius objektus-personažus. Personalizacija (lot. persona – asmuo) – tai procesas, padarantis žmogų asmenybe, išsiskiriančia iš kitų individualia saviraiška. Šioje parodoje mano personažai – augalai, susipynę su gyvūnais ir daiktais“, – sako menininkė.

Rasa Justaitė-Gecevečienė 1989 m. baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą, keramikos specialybę (dabar Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas), 1995 m. – Vilniaus dailės akademiją (VDA), keramikos specialybę.

Šiuo metu R. Justaitė-Gecevičienė yra VDA Keramikos katedros vedėja, docentė. Dėsto keramikos technologijos paskaitas, yra bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų vadovė, VDA Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos (ADDAM) keramikos kursų ir kvalifikacijos tobulinimo programų lektorė. Skaitė paskaitas Amsterdamo menų akademijoje Olandijoje, Paryžiaus taikomojo meno kolegijoje Prancūzijoje, Helsinkio AALTO menų universitete Suomijoje, Ankaros Hecettepe universitete Turkijoje, Bukarešto nacionaliniame menų universitete Rumunijoje, Rygos dailės akademijoje Latvijoje, Talino dailės akademijoje Estijoje, Jeruzalės Bazalelio meno ir dizaino akademijoje Izraelyje.

Nuo 2003 m. R. Justaitė-Gecevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, turi meno kūrėjo statusą.

Nuo 1994 metų menininkė aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose simpoziumuose, parodose: Lenkijoje, Italijoje, Moldovoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Turkijoje, Rumunijoje, Estijoje. Surengė aštuonias personalines parodas. Jos kūriniai yra apdovanoti 2012 m. diplomu Kišiniovo tarptautinėje taikomojo meno bienalėje Moldovoje, 2016 m. mecenatų diplomu Izmiro tarptautiniame keramikos konkurse „Auksinis ąsotis“. 2019 metais R. Justaitė-Gecevičienė dalyvavo ir XXII Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume.

Paroda „…ir užaugo pievoj taburetė“ veiks iki spalio 3 dienos.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų