-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šįmet savo šešiasdešimtmetį ir kūrybinės veiklos 35-erių metų sukaktį minėsiantis O. Juška šventinius metus pradėjo ryškia filosofine nata.
Minimalizmas, persipinantis su daiktų pertekliumi, ir šiuolaikinės visuomenės galvos skausmas – kalnai menkai rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų – lėmė norą užmegzti asmeninį ryšį su nūdiena, į ją pažvelgti kūrybiškai.
„Kasmet kiekvieno statistinio lietuvio buityje susidaro vidutiniškai po 19,7 kg popieriaus ir kartono pakuočių atliekų. Išrūšiuojama ir perdirbama tik apie 20 procentų. Likusi dalis ,,grįžta į gamtą“ – trūnija sąvartynuose. Visa tai galėtų ,,gauti antrą galimybę gyvenimui“ , – pristatoma O. Juškos ekspozicija.
Per parodos atidarymą menininkas atkreipė dėmesį, jog mintis sukurti tokio pobūdžio parodą kilo netikėtai ir netgi labai buitiškai – bestumiant namų šiukšlių konteinerį.
Nors Juškų šeima, kaip atviravo parodos autorius, stengiasi kuo mažiau vartoti ir pirkti pakuočių, kuriose naudojama plastiko ir kitų sunkiai perdirbamų medžiagų, visgi ir šiems sąmoningiems žmonėms mėnesio gale tenka susidurti su nemažu kiekiu atliekų.
Nebeužsidarant konteinerio dangčiui, O. Juškai sukirbėjo mintis savo kūrybinį potencialą sutelkti į medžiagų perdirbimo temą. Taip niekam nebereikalingi daiktai įgavo antrą galimybę.
Senų knygų puslapiai, išmestos užuolaidos, senų obelų šakos, pasmerktos dūlėti ir galiausiai supūti, atsikratyti seni baldai ar netoli namų esančio prekybos centro kartoninės dėžės – visi šie daiktai tapytojo vaizduotės ir rankų buvo prikelti antram gyvenimui.
Kaip viena iš tapybos darbų medžiagų panaudoti ir puslapiai iš sovietinio laikotarpio reprodukcijų albumų, kadaise užėmusių garbingą vietą knygų lentynose, o dabar atsidūrusių makulatūros dėžėje.
Parodos anotacijoje autorius teigia, jog daiktų antplūdis posovietiniu laikotarpiu ir noras turėti kuo daugiau ir kuo naujesnių daiktų privedė prie krūvos nereikalingų, prekių ženklais išmargintų pakuočių, fiksuojančių valstybės ryšį su pasauliu, liudijančių ne tik pramonės revoliuciją, bet ir augančią vartotojišką visuomenę.
Pasak O. Juškos, mintis sukurti tokio pobūdžio parodą kilo netikėtai ir netgi labai buitiškai – bestumiant namų šiukšlių konteinerį. P. Židonio nuotr.
„Galerijoje XX“ pristatomi autoriaus darbai – tik dalis O. Juškos ekspozicijos ciklo. Neilgai trukus panevėžiečio kūrybą išvys ir Vokietijos meno gerbėjai.
Kadaise Vilniuje O. Juška susipažino su šviesaus atminimo multitalentu Jonu Meku. Vienoje miesto ekskursijų, kurias vedė tapytojo mama, buvo ir J. Mekas. Tąsyk, pasak O. Juškos, jis nė nepagalvojo, jog ir pats ateityje pasuks menų link.
Beveik prieš metus į amžinybę iškeliavusio J. Meko atvykusi palydėti ilgametė bičiulė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja, profesorė Raminta Lampsatytė atkreipė dėmesį į O. Juškos kūrybą. Susižavėjusi kurtu peizažu, ji ne tik panoro darbą įsigyti, bet ir pasiūlė padaryti projekto „Antra (ne)galimybė“ tęsinį Berlyne.
O štai Čikagoje sutikto fotografo Algimanto Kezio, kurio deminutyvų pristatymuose bei įvairiose parodose dalyvavo ir panevėžietis Osvaldas, darbai tapo vienu iš pastarojo ciklo objektų.
1996 metais A. Kezys panevėžiečiui padovanojęs paties gamintų kalendorių.
„Ilgai jie gulėjo pas mane, pamaniau, jog šiam projektui galėčiau juos užtapyti“, – į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams pasakojo O. Juška.
Nors galerijos sienų jie nepuošia, šiuos darbus planuojama pristatyti parodoje už Atlanto.
„Kai žiūri į užbaigtą darbą, galvoji, kiek prireikė laiko, kad susiformuotų gintarai, kad jie nugultų jūros dugne. Po to kažkas imtų ir juos nufotografuotų, išleistų knygą, mokyklos bibliotekoje toji knyga būtų skaitoma, o vėliau kažkas imtų ir išmestų. Tai – it laiškas, kuriame ir daug laiko, ir daug apmąstymų. Žiūrėkite juos – jie daug šneka“, – mįslingai nutęsė O. Juška.
