Melagių diena – kasdien

Melagių diena – kasdien

Tik kartą metuose – balandžio 1-ąją – minima melagių, arba juoko, diena. Tačiau iš žiniasklaidos, socialinių tinklų melas sklinda kasdien. Sąmoningai kuriamos netikros naujienos pasiekė tokią apimtį, kad gali daryti įtaką rinkimų rezultatams. Lietuva bombarduojama pramanytomis naujienomis iš Rytų. Pavyzdys, kaip Rusijos žiniasklaida pateikė bandymą Lietuvoje sukelti skandalą dėl išgalvotos istorijos apie vokiečių karių prievartą, demonstruoja, su kokiomis manipuliacijomis susiduria skaitytojai.

Laišką pasirašė Adamkutė

Savaitraštis išanalizavo, kas įvyko šių metų vasario mėnesį, kai iš pradžių Lietuvos naujienų portalai, o paskui ir užsienio žiniasklaidos priemonės pranešė apie bandymą sukompromituoti Vokietijos karius.

Lietuvos teisėsauga aiškinasi, kas Seimo pirmininkui, policijai, kitoms institucijoms atsiuntė elektroninį laišką su melaginga informacija, esą Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai išprievartavo nepilnametę.

Laiške rašoma, neva būrys uniformuotų vaikinų Jonavoje vasario 10 d. buvo apsupę 15 m. globos namų globotinę, flirtavo, o paskui panaudojo fizinę prievartą. Tekstas lietuvių kalba. Jame prašoma surasti kaltininkus, ginti šeimos ir vaikų ateitį. Pasirašė tariama Jonavos vaikų globos namų savanorė Daina Adamkutė. Akivaizdi užuomina į Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų.

Pradžia – per mišias Sobore

„Lietuvos ryto“ žurnalistė, kaunietė Sigita Lanauskienė, kuri pirmoji pranešė žinią apie melagingus laiškus, savaitraščiui papasakojo, kaip žinia apie provokaciją pateko į viešumą.

„Visiškas atsitiktinumas, kad sužinojau apie šiuos laiškus. Šalia redakcijos yra Įgulos bažnyčia (Soboras). Joje kasdien 12 val. aukojamos šv. Mišios. Dažnai joms vadovauja kariuomenės kapelionas Tomas Karklys. Esu praktikuojanti katalikė, todėl kartais ten nueinu. Nuėjau ir vasario 15 dieną. Kapelionas mišių metu užsiminė, kad gali pasirodyti žinia, esą užsieniečiai kariai Lietuvoje nuskriaudė mergaitę, paragino visus būti budrius.

Kapelionas, gavęs laišką, nuėjo į prokuratūrą, o ten jam buvo paaiškinta, kad kariai apkaltinti nepagrįstai, tai yra provokacija. Prokuratūra tuo metu jau žinojo apie laišką ir jo melagingumą.

„Žinių radijo“ laidoje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis užsiminė gavęs žinių apie naują smurto atvejį prieš vaikus, bet plačiau nekomentavo, sakė, kad pareigūnai tikrina informaciją.

Man tą dieną iškilo dilema: ar pranešti žinią apie melagingą laišką? Nebuvau tikra, ar taip nesukelsime daugiau neramumų, ar nepakenksime, skelbdami tokią informaciją. Vis dėlto paskelbėme publikaciją – pateikėme ne melagingas naujienas, o informavome, kad tai buvo bandymas sukelti provokaciją. Skelbdami naujieną, siekėme perspėti Lietuvos žmonės, kad provokacijos vyksta, kad jie būtų budrūs, kruopščiai tikrintų informaciją“, – sakė S.Lanauskienė.

Kapelionas norėjo perspėti

Žurnalistės kalbintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas teigė manantis, kad laiškas susijęs su NATO bataliono atvykimu į Lietuvą ir artėjančia Vasario 16-ąja, o tokia provokacija galimai siekiama sukompromituoti Lietuvą.

(Kapelionas T. Karklys. Kauno policijos nuotr.)

Kauno įgulos kapelionas kapitonas T.Karklys savaitraščiui atskleidė, kad laišką gavo Kauno arkivyskupijos kurija ir jį informavo. „Tai buvo bandymas sukelti šaršalą. Norėjau žmonėms paaiškinti, kad išgirdę panašias žinias nepultų į paniką, išsiaiškintų“, – pasakojo T.Karklys.

Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas sakė, jog laiškas atsiųstas į Katalikų interneto tarnybos paštą. „Informavome kapelioną T.Karklį, o jis pasirūpino, kad apie tai būtų pranešta prokuratūrai. Ar reikėjo šia žinia dalytis su parapijiečiais – tai jau kapeliono išminties reikalas“, – sakė D.Chmieliauskas.

Interpretacijos Rusijoje atima žadą

Lietuvos žurnalistų pranešimus citavo Rusijos žiniasklaida. Ji papildė rašinius taip, kad skaitytojai galėjo būti įtikinti, jog kariai iš tiesų panaudojo prievartą.

Rusijos spauda pranešimuose įterpė tokį sakinį. „Iš pirmo žvilgsnio naujiena atrodė tokia artima tiesai, kad kelios žiniasklaidos priemonės ją publikavo.“ Ne viename portale rusų kalba naujienos pavadinimas prasidėjo žodžiais „Mane išprievartavo vokiečių kariai“.

Lietuvos žurnalistų pranešimus citavo Rusijos žiniasklaida. Ji papildė rašinius taip, kad skaitytojai galėjo būti įtikinti, jog kariai iš tiesų panaudojo prievartą.

Iš tiesų Lietuvos žurnalistai iš karto pranešė, kad pranešimas apie nusikaltimą yra melagingas. Jau pirmoje publikacijoje pateiktas Kauno policijos vadovo paaiškinimas: kaltinimas nepasitvirtino ir pradėtas tyrimas dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą.

Kita ištrauka iš pranešimo, paskelbto Rusijos žiniasklaidos priemonėse:

„Pavyzdžiui, pastaruoju metu NATO įžvelgia Maskvos ranką platinant melagingas žinias, siekiant diskredituoti aljansą Baltijos šalyse. Tai susiję su vasario viduryje Lietuvoje pasirodžiusiu elektroniniu laišku, neva vokiečių kariai šalia kareivinių išprievartavo nepilnametę mergaitę. „Tai visiškai neatitinka tikrovės, bet mums reikia laukti naujų panašaus pobūdžio įvykių“, – tikino NATO karinio komiteto vadovas Petras Pavelas. Kelia nuostabą, kodėl NATO atstovas nepatikslino, ką jis turėjo galvoje, sakydamas „mums reikia laukti naujų panašaus pobūdžio įvykių“. Negi vokiečiai ims reguliariai prievartauti merginas?“

Ką iš tiesų generolas P.Pavelas sakė interviu „Reuters“ žurnalistui, skambėjo taip: „Tai akivaizdžiai netikros naujienos ir aš manau, kad mes galime tikėtis daugiau kažko panašaus“. (Angliškai jo ištartas sakinys: „It is clearly fake news and I believe we should expect more of this.“)

Kuriami melagingų žinių portalai

Komunikacijos konsultantas Artūras Jonkus atkreipia dėmesį, kad netikras naujienas (angl. fake news) galima išskirti į dvi dalis.

„Egzistuoja netikros naujienos, kurios nėra patvirtintos faktais, ir kartais patenka į tradicinę žiniasklaidą. Kartais tai pavyksta. Vienas tokių bandymų buvo susijęs su vokiečių karių atsiradimu Lietuvoje. Siekta išpūsti netikrą naujieną, kad į ją sureaguotų ir tradicinė žiniasklaida. Kitas netikrų naujienų platinimo būdas, su kuo susidurta per JAV prezidento rinkimų kampaniją, yra specialiai sukuriami portalai, kurie nuolat skelbia tik netikras naujienas. Fenomenas atsirado dėl to, kad žmonės naujienas ėmė gauti per socialinius tinklus. Anksčiau naujienų žmonės ieškodavo portaluose, o dabar patys portalas kelia naujienas į socialinius tinklus.

(A. Jonkus. Asmeninio archyvo nuotr.)

JAV nutiko taip, kad 60 proc. žmonių naujienas gauna tik iš socialinių tinklų. Jiems šie tinklai tapo filtru, kuris garantuoja, kad skelbiama normali naujiena. Visi patikėjo, jog socialiniuose tinkluose yra teisingos naujienos ir nekilo minčių, kad gali būti ir netikrų“, – sakė A.Jonkus.

H.Clinton skandino netikrose naujienose

Netikros naujienos suvešėjo JAV prezidento rinkimų kampanijos metu. Sukurta daug netikrų socialinių tinklų paskyrų, per kurias buvo skleidžiamos išgalvotos naujienos, nukreipiama į portalus. Manoma, kad D.Trumpui laimėti padėjo ir šios išgalvotos naujienos.

Vienas pavyzdžių: iš tiesų neegzistuojantis laikraštis „Denver Guardian“ paskelbė, kad rastas negyvas FTB pareigūnas, susijęs su H.Clinton elektroniniu susirašinėjimu. Minimas išgalvotas vietovės pavadinimas, o adresu, nurodomu kaip redakcijos buveinė, iš tiesų yra pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios viduryje auga medis. Be to, pateikti išgalvoti nukreipimai į kitus žiniasklaidos kanalus, kurie neva taip pat informavo šia tema, degančio namo vaizdas paimtas iš viešai prieinamų nuotraukų „Flickr“ svetainėje.

Kitoje „naujienoje“ paskelbta, neva vietoje H.Clinton susitikimuose dalyvauja jos klonas, kai jai pačiai to neleidžia sveikata. Taip pat platintas pranešimas, esą H.Clinton parduoda ginklus Islamo valstybei.

Įdomų faktą atskleidė „BuzzFeed“ portalo tyrimas: per paskutinius 3 mėn. iki rinkimų iš 20 daugiausia dėmesio „Facebook“ sulaukusių netikrų naujienų tik trys buvo nukreiptos prieš D.Trumpą.

Melas plūdo iš Makedonijos

„BuzzFeed“ atliko kitą tyrimą ir aptiko, kad daugiau kaip šimtas D.Trumpą palaikančių svetainių veikė viename Makedonijos miestelyje Veles. Jas valdė keliolika vyrukų ir paauglių. Šie teigė, jog jiems nerūpėjo D.Trumpo sėkmė rinkimuose.

Makedonai pastebėjo, kad geriausias būdas pritraukti lankytojų į svetainę – paskleisti politines žinias per „Facebook“. O tam, kad naujienos greitai sklistų socialiniame tinkle, reikia spausdinti sensacingas žinutes, melagingas žinias, kurios patinka D.Trumpo šalininkams. Juo daugiau žmonių ateidavo į jų svetainę, tuo daugiau makedonai uždirbo iš jų svetainėse rodomos reklamos per „Google“ „AdSense“ kontekstinę reklamą, kai ją paspausdavo lankytojai.

Makedonai išnaudojo „Facebook“ ir „Google“ algoritmus, kad galėtų uždirbti ir suklaidinti tūkstančius svetainių lankytojų. Vienas svetainės administratorius gyrėsi uždirbantis po 5 tūkst. dolerių per mėnesį.

„Man kyla klausimas: kodėl tiek daug portalų atsirado Makedonijoje? Ir visi palankūs D.Trumpui. Prisiminkime, iš kur yra D.Trumpo žmona – iš Slovėnijos, ji šalia Makedonijos. Ar tai – tik sutapimas?“ – svarstė A.Jonkus.

Patys makedonai tikino bandę uždirbti ir platindami netikras naujienas apie kitus kandidatus, bet tai „Facebook“ lankytojų nesudomino.

M.Zuckerbergas priverstas teisintis

Po rinkimų JAV „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas sakė nemanąs, kad vien išvydę netikras naujienas rinkėjai balsavo už vieną ar kitą kandidatą. Jo nuomone, abiejose pusėse buvo netikrų naujienų.

„Facebook“ ir „Google“ suvokia problemą, ieško įvairiausių būdų, kaip kovoti su netikromis naujienomis. „Facebook“ raporto klasifikatoriuje, kur galima pasirinkti raporto kategoriją, greta seksualinio pobūdžio, smurto ir kitų kategorijų, įrašyta nauja – pranešimas apie netikrą naujieną.

Toks pranešimas patenka nepriklausomai šaliai, ši vertina pranešimo pagrįstumą. Paskui virš kai kurių naujienų atsiranda pranešimas – diskutuotinas, ginčytinas (angl. disputed).

„Facebook“ jau anksčiau žinojo, kokią įtaką turi netikrų naujienų sklaidai. Tai patyrė 2014–2016 m. Filipinuose ir Indonezijoje. Būsimasis musulmoniškos Indonezijos prezidentas Joko Widodo turėjo aiškintis, kad nėra komunisto vaikas, nėra kinų kilmės ir nėra krikščionis.

Kai kuriose Azijos šalyse „Facebook“ išmaniųjų telefonų savininkams suteikia galimybę nemokamai naršyti telefonais, bet jais galima pasiekti tik pagrindines viešųjų paslaugų svetaines ir „Facebook“. Indonezijoje „Facebook“ toks populiarus, kad daugybė žmonių mano, jog šis socialinis tinklas ir yra internetas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų