-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Didžiąją savo gyvenimo dalį porų santykių analizei skyręs psichologas Gediminas Navaitis pažymi, kad meilės sudėjus rankas laukti nereiktų. Labai nedidelė tikimybė, kad princas ant balto žirgo užjos į ketvirtą daugiabučio aukštą ir pasibels į duris.
Pasak G. Navaičio, meilės ieškojimą reikėtų traktuoti kaip panirimą į įdomesnį ir aktyvesnį socialinį gyvenimą.
„Meilės paieškas turime suprasti kaip buvimą tarp žmonių įvairiuose renginiuose, atvirą bendravimą su tais, kurie išplečia mūsų galimybes. Ieškojimas – tai įdomesnis socialinis gyvenimas, tokio norėčiau palinkėti visiems vienišiems žmonėms“, – „Sekundei“ tvirtino G. Navaitis.
Psichologo teigimu, nebereikėtų stebėtis tuo, kad XXI amžiuje meilės paieškos persikelia į interneto platybes, nes išmaniosios technologijos užvaldo visas mūsų gyvenimo sritis.
„Būtų keista, jei žmonės rinktųsi kitokį meilės paieškų būdą. Juk šiandien pas merginą vaikinas nebevažiuoja arkliu pakinkytu vežimaičiu“, – šmaikštavo psichologas.
Pasak jo, meilę galima rasti pačiose netikėčiausiose ir keisčiausiose vietose. Kartais žmonės susitinka ant jūros kranto, autobuse, todėl G. Navaitis tiki, kad meilę įmanoma aptikti ir internete. Psichologas pažymi, kad pažinčių paieškos internete daugiau dėmesio sulaukia iš žiniasklaidos, tačiau tai jau nieko nebestebina.
Kita vertus, pašnekovas pabrėžia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau Anglijoje ir Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Amūras dažniau veikia teritoriniu, o ne internetiniu principu.
„Tyrimas parodė, kad didžioji dalis santuokų sudaroma maždaug devynių kilometrų spinduliu. Taigi būsimi sutuoktiniai vienas nuo kito gyveno būtent tokiu atstumu. Vadinasi, jie galėjo susipažinti arba mokydamiesi, arba kartu dirbdami“, – netikėtus faktus atskleidė G. Navaitis.
Specialistas neslepia, kad įsimylėjėlių diena vienišus žmones gali veikti neigiamai. Tačiau jis pabrėžia, kad Šv. Valentino dienai įsipareigoti nereikėtų.
„Siekis susirasti draugą ar draugę labai gražus, tačiau tam nėra tiksliai paskirtų datų. Niekas neprivalo per likusias iki šventes dienas būtinai susirasti antrąją pusę, su kuria galėtų praleisti Šv. Valentino dieną. Desperatiškoms meilės paieškoms pasiduoti nereikėtų, – mintimis dalijosi G. Navaitis. – Geriau būti su savimi nei su bet kuo.“
Psichologas G. Navaitis sako, kad meilę galima rasti pačiose netikėčiausiose ir keisčiausiose vietose. O XXI amžius suteikia galimybę jos ieškoti ir interneto platybėse.
Darni šeima turėtų būti siekiamybė
G. Navaitis džiaugiasi, kad Lietuvoje atliktas tyrimas skelbia galą diskusijoms, ar reikia registruoti santuoką. Šis tyrimas padėjo įvertinti tam tikrų žmonių grupių laimės lygį.
Rezultatai aiškiai parodė, kad laimingiausi yra susituokusieji, tada – tie, kurie turi draugą ar draugę ir kartu gyvena. Laimės lygis mažėja tarp vienišų žmonių, o nelaimingiausi yra našlės arba našliai.
„Abejonių nekelia faktas, kad gyvenantieji darnioje šeimoje yra laimingesni, nei pasirinkę kitą gyvenimo būdą. Nereikia manyti, kad visi pasirinkimai priimti sąmoningai, nes kartais taip gali susiklostyti aplinkybės“, – tvirtino G. Navaitis.
Jis pabrėžė, kad skyrybos šiuolaikinėje visuomenėje nėra retas reiškinys, jos – tarsi paveldimos. Jeigu abu sutuoktiniai kilę iš išsiskyrusių šeimų, tada dviem santuokoms tenka vienos skyrybos. Taigi vaikystės ar paauglystės patirtis gali turėti labai daug įtakos šeimai.
Psichologo nuomone, jeigu jauni žmonės į tai atsižvelgtų, jų galimybė sukurti darnią šeimą būtų akivaizdžiai didesnė.
Pasak pašnekovo, šiais laikais reikėtų išbraukti tokias žmonių kategorijas kaip senbernis ar senmergė, nes vidutinis santuokos amžius per pastaruosius dvidešimt metų smarkiai pakito.
„Anksčiau buvo įprasta, kad moterys tuokiasi 21-erių, o vyrai – 23-ejų. Dabar moterys išteka sulaukusios vidutiniškai 27-erių, o vyrai veda maždaug 29-erių“, – atskleidė G. Navaitis.
Vėlesnį santuokos amžių specialistas laiko teigiamu faktu, nes žmonės turi galimybę geriau save pažinti ir žino, ko tikisi iš šeiminio gyvenimo. Tačiau dėl to, kad santuoka nukeliama į vėlesnį amžių, būsimam savo gyvenimo draugui paprastai turima kur kas daugiau reikalavimų.
Padeda susitikti širdims
Dvasingų pažinčių tarnybos „Meilės harmonija“ vadovė, psichologė, fenotipologė ir astrologė Vilma Šiaučiūnienė padeda žmonėms sukurti darnius, harmoningus ir ilgalaikius santykius. Ji yra pagelbėjusi ne vienai vienišai širdžiai surasti kitą. Moteris, remdamasi psichologijos, veidotyros ir astrologijos žiniomis, atlieka porų suderinamumo analizę.
Antrąją pusę norintis rasti žmogus pirmiausia akis į akį susitinka su pačia V. Šiaučiūniene. Tada atliekama vidinė buvusių santykių analizė, paskui žmogus gauna informacijos ir individualių praktinių užduočių, kaip turėtų elgtis ir tobulėti.
„Asmuo savo problemų skyrybomis neišsprendžia, o nuo jų tik pabėga. Jos turi būti išspręstos. Visi kiti Lietuvos ir užsienio pažinčių portalai problemų neišsprendžia – jie tik padeda susipažinti“, – „Sekundei“ teigė V. Šiaučiūnienė.
Ji supažindina žmones, norinčius rasti partnerį. Vyras ir moteris, žvelgdami vienas į kitą, turi pajusti virpinantį jausmą. V. Šiaučiūnienės suvestos poros dažniausiai tą iš karto pajuntančios.
Santykių ekspertė atskleidžia, kad vyrai paprastai nori rinktis iš kelių moterų, o „Meilės harmonija“ tokią galimybę pajėgi suteikti. Psichologės teigimu, jei žmogus ilgai nesugeba susirasti antrosios pusės, problemų turėtų ieškoti savyje. Tai gali būti buvusių santykių pasekmė. Kelią į kitą širdį gali užtverti baimė ar abejonės, nors siela meilės gali labai norėti ir į ją veržtis.
„Žmogus turi pripažinti, kad būtent jis yra santykių stabdis. Jeigu mūsų širdis nėra paruošta, švari ir išvalyta, ji niekuomet negalės atsiverti, – mintimis dalijosi santykių ekspertė. – Tada širdis ir nori, ir bijo. Automobilis užtrauktu rankiniu stabdžiu gali važiuoti gali, tačiau kokiu greičiu?“
V. Šiaučiūnienė pabrėžia, kad vyrai ir moterys daužo galvą į sieną ir nepastebi šalia esančių durų. Jomis psichologė vadina dvasinį tobulėjimą. Tai nereiškia, kad žmogus turi užsidaryti vienuolyne ir nuolat melstis. Jam būtina išmokti pastebėti ne tik kitų klaidas ar neigiamas būsenas, bet ir savo.
„Kartais geriau turėjęs tris santuokas vyras, kuris sąmoningai taiso savo klaidas, negu našlys ar vieną kartą išsiskyręs, tačiau ieškantis tokios pat moters, kokią turėjo“, – aiškino santykių ekspertė.
V. Šiaučiūnienė pati yra atlikusi vieno iš pažinčių portalo analizę ir padarė išvadą, kad 45–50 metų vyrai dažniausiai ieško rimtų santykių, o neseniai išsiskyrusios moterys nori atsigriebti – trokšta ir dėmesio, ir malonumų. Taigi jos bando būti žaidėjomis.
Vyrai kreipiasi turėdami tik rimtų ketinimų, tačiau pas ją atėjusios moterys neretai skundžiasi, kad stipriosios lyties atstovai atėję į pasimatymą nesugeba susimokėti net už kavos puodelį.
Vienatvės nereikia bijoti
V. Šiaučiūnienė pabrėžia, kad antrosios pusės neturintis žmogus privalo išmokti nesijausti vienišu, o meilės trūkumą užpildyti kuo nors kitu. Pasak santykių žinovės, vienišas asmuo turi galimybę atlikti vidinę analizę ne tik protu, bet ir dvasiškai. Tai padeda suvokti savo klaidas.
„Žmogui vienatvę kartais skiria aukštesnės jėgos – tam, kad jis galėtų viską apmąstyti. Nuo vienatvės bėgti nereikia“, – tikino pašnekovė.
Ji pataria: pasibaigus vieniems santykiams, nereikia iš karto pulti į naujus, nes jie bus pasmerkti žlugti.
„Kai žmogus save myli ir sau pritaria, tada ateina ir meilė kitam. Sėkmingiems santykiams sukurti labai svarbi mūsų minčių ir žodžių švara. Jeigu mes galvojame, kad visi vyrai kvaili, o moterys nori tik pinigų, tada nieko gero nereikia tikėtis. Mūsų veiksmai yra minčių atspindys“, – pabrėžė V. Šiaučiūnienė.
Pašnekovė neslepia, kad moterys vyrams kartais iškelia per aukštą kartelę. Joms svarbios vyrų finansinės galimybės, išvaizda, pareigos, o kartais tereikia pajusti, kaip dainuoja dviejų susitikusių žmonių sielos.
„Šv. Valentino dieną visiems linkiu sutikti ne vieniems, o tarp žmonių ir linksmai. Meilė plevena ore, tik ją kaip drugelį reikia pagauti“, – su šypsena kalbėjo santykių ekspertė.
Į būrėją L. Dūdienę kartais kreipiasi žmonės, kurie užkalbėjimais nori prisitraukti patinkantį asmenį. Tačiau moteris meilės burtų ir užkalbėjimų imtis niekam nepataria, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių. T. Šiaudinio nuotr.
Meilė moterims apsuka galvą
Pas būrėją Lukreciją Dūdienę daug žmonių atvyksta iš tolimiausių šalies kampelių. Apie Panevėžyje gyvenančią būrėją žinia plinta iš lūpų į lūpas.
Ji neslepia, kad pasakyti tai, ką mato kortose, nepakanka, tad dažnai tampa patarėja gyvenimiškais klausimais, tarp jų – ir meilės. L. Dūdienė niekada nežino, kiek su žmogumi reikės kalbėtis, kartais lankytojas gali užsibūti tik pusvalandį, bet neretai – dvi ar tris valandas.
Daug vyrų L. Dūdeinei guodžiasi, kad juos paliko žmona. Būrėja tikina, kad nemaža dalis Lietuvos vyrų tiesiog nemoka rodyti dėmesio. Daugelis labai sutrinka, kai sulaukia klausimo, kada savo partnerei pastarąjį kartą atnešė gėlių ar su ja pasikalbėjo prie žvakių šviesos. Kartais net pačią L. Dūdeinę vyrų atsakymai ar komentarai priverčia aiktelėti.
„Jie manęs klausia: „O kam to reikia?“ arba „Kas mirė, jei reikia žvakę degti?“ Netgi mūsų jaunimas jau nebežino, kas yra romantika. Visi nori meilės, bet pamiršta, kad ją reikia puoselėti, – atvira buvo būrėja. – Vyrai gėlių moterims įteikia per Šv. Valentino, Moters dienas ir gimtadienį. Jie mano, jog to pakanka, kad parodytų savo didelę meilę. Tiesa, ne visi ir tai sugeba.“
L. Dūdienė pažymi, kad lietuvės vis dar yra itin priklausomos nuo vyrų. Jei partneris nenori kur nors eiti, tai ir jos lieka namuose.
Būrėja išsitaria, kad vyresnio amžiaus moterys neretai meilės srityje elgiasi vėjavaikiškiau nei jaunesnio.
„Būna, jos vyrus persekioja, jiems skambinėja. Toms netgi užkliūna tai, jog vyras į jas ne taip pažiūrėjo. Joms meilė protą apsuka labiau nei jaunesnio amžiaus moterims, kurios į vyrų atlapus ne taip smarkiai laikosi įsikabinusios“, – tvirtino pašnekovė.
Pas būrėją apsilanko moterų, kurios nori pasitikrinti, ar vyras yra ištikimas. Tačiau kai kada jos L. Dūdienės perspėjimams lieka kurčios ir toliau šventai tiki sutuoktinio ištikimybe.
„Kartais moterys mano, kad jos apie savo vyrą labai daug žino, tačiau patirtis rodo, kad gali būti kitaip. Net pasakius joms tiesą, moterys manimi nepatiki. Įtikinėti – ne mano darbas, tegu jie laimingai gyvena. Kita vertus, sakoma: „Kuo mažiau žinai, tuo laimingesnis esi“, – kalbėjo būrėja.
Užkalbėjimų pataria vengti
Vyrai ir moterys būrėjai neretai atneša nuotraukų, nes nori išsiaiškinti, ar mylimas žmogus jiems yra tinkamas. Vyrai paprastai negali pasirinkti tarp kelių draugių.
L. Dūdienė pabrėžia, jog įsimylėjęs žmogus nesugeba aiškiai visko įvertinti. Būrėja apsilankiusiesiems ne visuomet sako tai, ką jie nori girdėti. Ji nebijo pareikšti, jog pora nesuderinama ir jos laukia išsiskyrimas. Po kelių mėnesių vėl apsilankę klientai jos prognozes dažnai patvirtina.
„Būrėja neturi pataikauti klientui. Ji turi sakyti taip, kaip yra“, – įsitikinusi moteris.
L. Dūdienė griežtai laikosi nuomonės, kad įvairių meilės užkalbėjimų žmonės turi vengti. Ji džiaugiasi, kad burtų knygos nebėra lengvai pasiekiamos.
Pas būrėją vis dar apsilanko vyrų ir moterų, kurie prašo užkalbėjimų, padėsiančių prisitraukti jiems patinkamą žmogų. Nevengiama siekti ir jau turinčio šeimą žmogaus. Tiems, kurie kėsinasi išardyti kitų santykius, L. Dūdienė parodo duris.
„Aš visada pabrėžiu, kad taip elgtis nevalia, nes meilės per prievartą negali būti. Be to, užkalbėjimai yra juodosios magijos dalis. Argi čia meilė, jeigu jai prisikviesti ir ją kurstyti reikia ritualų?“ – kalbėjo L. Dūdienė.
Pas ją apsilanko ir žmonių, kurie nori atsikratyti užkalbėjimų pasekmės, tačiau patys nežino, kaip tą padaryti. Tokiems būrėja pagrūmoti nevengia.
„Pavyzdžiui, moteris patikusį vyrą prisitraukia užkalbėjimais, o paskui net ir labai norėdama nesugeba jo nuo savęs atplėšti. Tada būna daug pykčių, rietenų ir nė viena pusė nėra laiminga“, – aiškino moteris.
Užkalbėjimų norą L. Dūdienė pateisina nebent tada, kai partneriai nori pagerinti tarpusavio santykius ir numalšinti pykčius šeimoje.
