-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Negana to, sparčiai pildantis Panevėžio mokykloms ir darželiams, kai kuriuose netgi nebėra laisvų vietų.
Antradienio duomenimis, Panevėžio švietimo įstaigas lankė per šimtas vaikų iš Ukrainos.
Vytauto Žemkalnio gimnazija patirties mokant užsieniečių ar lietuvių emigrantų vaikus jau turi, tad didžioji dalis karo pabėgėlių vaikų rinkosi šią mokyklą. Pasak jos vadovo Artūro Totilo, šiuo metu gimnazijoje mokosi 51 moksleivis iš Ukrainos. Direktoriaus teigimu, norinčiųjų ją lankyti būta ir daugiau, tačiau mokykla jau braška per siūles.
„Dar daugiau priimti jau fiziškai negalėtume, nes trūksta ir pedagogų, ir laisvų kabinetų“, – teigė A. Totilas.
Visi V. Žemkalnio gimnaziją pasirinkę ukrainiečiai, nepaisant, kokioje klasėje mokėsi savoje šalyje, čia lanko išlyginamąsias grupes, kur mokoma tik lietuvių kalbos. Gimnazijos lituanistams talkina ir dvi mokytojų padėjėjos – jomis įdarbintos pedagogės iš Ukrainos.
„Daugiau priimti pedagogų neturime galimybių“, – sako A. Totilas.
„Vaikai kartoja, kad jie čia ne ilgiau kaip mėnesį užsibus – kad ir ant griuvėsių, bet pasibaigus karui iš karto grįš namo.“
R. Stasevičienė
Kai ukrainiečiai pramoks lietuvių kalbos pagrindų, jie bus integruoti į klases pagal savo amžių. Direktorius svarsto, kad iš karo zonos atvykę vaikai gal jau po mėnesio galės kartu su lietuviais dalyvauti bendrose kūno kultūros, menų ar anglų kalbos pamokose, o vėliau – ir kitose.
„Dėl kalbos bėdų tikrai nekyla – dabar jiems talkina dvi mokytojų padėjėjos ukrainietės, o paskui ir patys pramoks lietuvių kalbos pagrindų“, – sakė A. Totilas.
Panevėžio mokyklose ir darželiuose mokosi jau per šimtas ukrainiečių vaikų, tačiau jų skaičius kasdien vis auga.
Savotiška rugsėjo 1-oji antradienį buvo ir trylikai naujų Alfonso Lipniūno mokyklos naujokų – karo pabėgėlių iš Ukrainos. A. Lipniūno progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Ligitos Urbelienės teigimu, pirmadienį įvyko susitikimas su pačiais vaikais bei jų tėvais, o antradienį jie jau pradėjo mokytis.
„Apie patirtį, kaip sekasi integruoti moksleivius, dar nelabai galime papasakoti. Pasitarę su jų tėvais nusprendėme, kad vaikai mokysis tose pačiose klasėse, kokiose mokėsi ir Ukrainoje, o su pedagogais ir klasės draugais bendraus rusų arba anglų kalbomis – kaip kam patogiau“, – pasakojo L. Urbelienė.
Pavaduotojos teigimu, jeigu būtų dar daugiau vaikų iš Ukrainos, galėtų priimti ir juos. Tik ketvirtose klasėse moksleivių skaičius jau perkopė leistiną maksimalią ribą.
Visa mokyklos bendruomenė pasistengė, kad ukrainiečiams pradžia naujoje mokykloje būtų kuo sklandesnė: aprūpino uniformomis, mokyklinėmis prekėmis bei kita reikalinga pagalba.
Septyni gimnazistai iš Ukrainos pradėjo lankyti ir Panevėžio „Minties“ gimnaziją. Anot jos direktorės Ramutės Stasevičienės, didžiausias iššūkis tenka dviem moksleivėms – jų laukia baigiamieji egzaminai. Taip pat dar du moksleiviai šiemet turėtų baigti pagrindinio ugdymo kursą – 10 klasę Lietuvoje arba 9 klasę Ukrainoje. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra leidusi ukrainiečių vaikams laikyti baigiamuosius egzaminus, klausimų vis tiek daugiau nei atsakymų.
„Kaip egzaminus laikys ukrainiečių vaikai, dar nežinome, nors ministerija tą leido, atskiri egzaminai taip pat bus verčiami į ukrainiečių kalbą. Teisinė, dokumentų sutvarkymo pusė vis dar kelia daugiau klausimų nei turima atsakymų, nors mokslo metai baigiasi jau gegužę, o pirmasis egzaminas – balandžio pabaigoje“, – pasakojo R. Stasevičienė.
Nors ukrainiečiai mokosi lietuviškose klasėse, anot direktorės, nesklandumų dėl kalbos jiems nekyla. Dalis moksleivių ir toliau nuotoliniu būdu mokosi ukrainietiškoje mokykloje, o į „Minties“ gimnaziją ateina tik mokytis lietuvių kalbos. Be to, naujokais labai rūpinasi ir patys gimnazistai.
„Ukrainiečių vaikai labai smalsūs ir nori mokytis. Kiek galėsime, tiek padėsime. Nesinori, kad jiems mokslo metai nueitų veltui. Nors patys vaikai kartoja, kad jie čia ne ilgiau kaip mėnesį užsibus – kad ir ant griuvėsių, bet pasibaigus karui iš karto grįš namo“, – pasakojo R. Stasevičienė.
Daugiausia ukrainiečių moksleivių lanko Vytauto Žemkalnio gimnaziją, ten jie pradėjo mokytis lietuvių kalbos.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Audronės Bagdanskienės duomenimis, antradienį miesto mokyklose mokėsi 92 vaikai iš Ukrainos ir dar 11-a lankė lopšelius-darželius. Taip pat vienas vaikinas lanko Jaunuolių dienos centrą.
„K. Paltaroko gimnazija taip pat savarankiškai priima ukrainiečių vaikus, bet kiek man žinoma, ten nebėra laisvų vietų“, – sakė specialistė, padedanti pabėgėlių vaikams surasti mokyklą ar darželį.
A. Bagdanskienės teigimu, iš pradžių ukrainiečių vaikai buvo siunčiami į V. Žemkalnio gimnaziją, kuri turi išlyginamąsias klases, tačiau šiai persipildžius, dabar moksleiviai nukreipiami į A. Lipniūno progimnaziją ir „Minties“ gimnaziją.
Kitose mokyklose mokosi pavieniai vaikai – paprastai tokiais atvejais, kai toje pačioje mokykloje jau mokosi jų artimi giminaičiai.
„O darželį stengiamės parinkti pagal gyvenamąją vietą ten, kur yra laisvų vietų pagal vaikų amžių. Laisvų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose dar turime, bet situacija keičiasi kas dieną – telefonas beveik netyla“, – pasakojo A. Bagdanskienė.
Visi ukrainiečių vaikai Panevėžio mokyklose gauna nemokamą maitinimą. Tačiau už darželį jų tėvams reikia mokėti visą kainą. Jau artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus siūloma nuo balandžio 1-osios karo pabėgėlius atleisti nuo mokesčių darželiuose – siūloma, kad jie nemokėtų nei už maitinimą, nei už ugdymo reikmes. Toks palengvinimas leistų vaikus auginantiems ukrainiečiams Panevėžyje lengviau integruotis į darbo rinką, o mažiesiems – gauti kokybišką lavinimą.
