-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Galimybe patogiau ir greičiau pervesti pinigus, derinti ir sudaryti sutartis vis dažniau naudojasi ir gyventojai, ir įmonės. Pasak Panevėžio bendrovės, siūlančios santechnikos ir šildymo paslaugas, „Jaukurai“ finansų direktorės Lauros Kaziukonienės, verslui bendradarbiavimas su banku, tiekėjais ir kitais partneriais nuotoliniu būdu tampa neišvengiama būtinybe.
„Aš pati gyvenu sostinėje, dirbu Panevėžyje, mūsų įmonės padaliniai veikia penkiuose miestuose – tenka daug keliauti, todėl daug darbų įpratau atlikti nuotoliniu būdu. Kito varianto tiesiog nebėra, – teigia L. Kaziukonienė, kuri yra ir UAB „Geld Baltic“, prekiaujančios šaltyje džiovintais maisto produktais, direktorė.
Pasak jos, įmonių finansų klausimais su banku tenka bendrauti gana dažnai. Ir iki šiol dažniausiai būdavo bendraujama elektroniniu paštu arba telefonu, tačiau dabar galimybė visas sutartis pasirašyti nuotoliniu būdu padėjo gerokai supaprastinti finansinių reikalų tvarkymą. „Vadinasi, visos operacijos – nuo paprasto pinigų pervedimo iki sutarčių sąlygų suderinimo ir sutarčių pasirašymo – gali būti atliktos nuotoliniu būdu naudojant elektroninį parašą. Iš pradžių su banko vadybininkais susirašome, o paskui patvirtiname naudodamiesi interneto banku. Taigi banko darbuotojus matau, galima sakyti, tik Kalėdų proga, kai susitinkame pasišnekėti gyvai“, – šypsodamasi sako L. Kaziukonienė.
Kaip teigia SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis, šiemet SEB daug dėmesio skyrė elektroninių kanalų plėtrai ir jau mato naudą. „Patobulinome mobiliąją banko programėlę ir toliau stebime, kaip nuosekliai daugėja jos naudotojų. Programėle jau naudojasi beveik 180 tūkst. banko klientų, kurie kiekvieną mėnesį ja atlieka po 15 tūkst. daugiau pinigų pervedimo operacijų“, – sako V. Žagūnis.
SEB banko atstovas pastebi, kad šiemet ypač sparčiai pradėjo populiarėti banko teikiamos finansų konsultacijos internetu, kai su banko vadybininku bendraujama realiuoju laiku vykstant vaizdo konferencijai arba susirašinėjant su banko konsultantu. Tokių nuotolinių konsultacijų privatiems ir verslo klientams šiais metais jau suteikta apie 3 tūkstančius. 2018 m. jau daugiau nei 3000 kartų banko klientai gavo konsultaciją neišeidami iš namų ar biuro. „Tai leidžia klientams aktualius finansinius klausimus aptarti iš bet kurios jiems patogios vietos, tereikia iš anksto užsiregistruoti. Abu pašnekovai gali matyti vienas kitą ir bendrą ekraną – jei klientui kyla klausimų, banko specialistas gali dalytis savo matomu vaizdu ir taip padėti klientui rasti reikiamą informaciją. Tokių konsultacijų metu galima ir pildyti reikiamus dokumentus, ir sudaryti sutartis“, – sako V. Žagūnis.
Banko duomenimis, tokia naujove šiemet jau pasinaudojo triskart daugiau klientų negu prieš metus. Klientai tokiu būdu sudarė, pavyzdžiui, kredito ir išperkamosios nuomos sutartis, konsultavosi investavimo, draudimo, taupymo ir kitais klausimais. Konsultacijos internetu vyksta prisijungus prie interneto banko naudojant mobiliąją programėlę „Smart-ID“, mobilųjį parašą arba slaptažodžių generatorių. Jokios specialios kompiuterinės programos įdiegti nereikia, vaizdo pokalbis prasideda prisijungus prie interneto banko ir aktyvinus banko specialisto atsiųstą nuorodą.
V. Žagūnis pastebi, kad nuotolinėmis paslaugomis dažniausiai naudojasi tos įmonės, kurios yra modernios, domisi naujovėmis, taip pat tos, kurios yra nutolusios nuo banko skyrių, ypač regionuose. „Daugiausia Panevėžio regione nuotoliniu būdu bendrauja gamybininkai, taip pat prekybininkai, kurie naudoja modernias sistemas, nuotoliniu būdu valdo parduotuves“, – sako SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Anot jo, taip pat numatomos didelės galimybės nuotoliniu būdu dirbant su ūkininkais, kuriems daugiausia dienos laiko reikia praleisti laukuose.
„Jaukurų“ finansų direktorė L. Kaziukonienė tvirtina, kad jai nuotolinis bendravimas su banku atrodo savaime suprantamas dalykas, nes tai, kaip ir įmonių diegiamos pažangios procesų gerinimo programos, padeda taupyti laiką, įmonės veikla tampa efektyvesnė. „Kiek tik įmanoma – nuo atsargų valdymo iki verslo analitikos – įsidiegėme pažangias programas. Mūsų ir tiekėjų pagrindinis bendravimo būdas yra telekonferencijos, jas naudojame ir padalinių susirinkimams. Visuomet stengiamės pritaikyti viską, kas yra naujausia. Nors mūsų sektorius atrodo mažai pasiduodantis inovacijoms, bandysime ir mes pristatyti kai ką naujo – diegsime išmaniąją programėlę santechnikams, skirtą prekėms užsisakyti“, – pasakoja L. Kaziukonienė.
Pašnekovė pastebi, kad, nors bendravimo įpročiai neišvengiamai keičiasi, atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų dar juntama. „Iki šiol dar neatsisakome fakso – juo gauname užsakymus iš kai kurių klientų regionuose. Kai kur dar ir buhalterija tvarkoma ir atsargos skaičiuojamos rašant ranka ant popieriaus. Regionuose žmonės dar nori tiesiogiai bendrauti, pavyzdžiui, kad mūsų vadybininkai atvažiuotų pas juos kartą per savaitę. Didžiuosiuose miestuose to nebėra. Nors kai kam gyvas pokalbis tebeatrodo patikimesnis, situacija keičiasi, labiausiai dėl to, kad žmonės nebeturi laiko važinėti“, – sako L. Kaziukonienė.
V. Žagūnis priduria, kad banko specialistams tenka atlikti didelį šviečiamąjį darbą aiškinant, kad bendravimas internetu su banku, išmaniosios programėlės naudojimas yra paprastas ir saugus. „Kai žmonės – fizinis asmuo ar įmonės darbuotojai – išbando, jiems iškart klausimų nebekyla. Vienintelis klausimas – kodėl anksčiau tuo nesinaudojo. Palyginti su ankstesniais prisijungimo prie bankų būdais, naujieji yra kur kas paprastesni“, – teigia SEB atstovas.
