Dar gruodį sergamumas COVID-19 Panevėžyje buvo vienas didžiausių visoje Lietuvoje, tačiau nuo Naujųjų metų stebimos gerėjančios tendencijos. P. Židonio nuotr.

Mažėjantis sergamumas neša įprasto gyvenimo viltį

Mažėjantis sergamumas neša įprasto gyvenimo viltį

Karantino ribojimai duoda vaisių – tiek Panevėžyje, tiek ir rajone pasveikusiųjų nuo COVID-19 yra dvigubai daugiau nei sergančiųjų. Mažėjant sunkių ligonių, ir Respublikinė Panevėžio ligoninė mažina COVID-19 pacientams skirtų lovų, jas atiduodama kitiems ligoniams. Jeigu sergamumas ir toliau mažės, svarstoma, kad jau vasario antroje pusėje duris galėtų atverti smulkieji verslai ar kai kurie paslaugų teikėjai.

Visgi epidemiologai ragina pernelyg neatsipalaiduoti – net apie 60 proc. užsikrėtimo atvejų tebėra nežinomi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento vadovo Eugenijaus Vilčinsko teigimu, praėjusią savaitę Panevėžyje registruoti 236 COVID-19 atvejai, rajone – 90. O per pastarąją parą naujų atvejų mieste buvo 6, rajone – 5.

Praėjusią savaitę sergamumas mažėjo ne tik Panevėžio mieste ir rajone, bet ir visoje Lietuvoje“, – akcentavo E. Vilčinskas.

Iš žinomų atvejų, kai užsikrėtimo šaltinis aiškus, daugiausia susirgimų fiksuota šeimose – tai sudaro apie 17 proc. visų atvejų. Maždaug 8 proc. atvejų fiksuota pramonės įmonėse. Anksčiau ligos židiniais tapdavo didžiosios miesto ir rajono gamyklos, o pastaruoju metu daugiausia sergančiųjų yra mažose įmonėse. Po keletą naujų atvejų nustatyta ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat pavieniai susirgimai fiksuoti darželiuose.

Didelis iššūkis buvo prieš tris savaites prasidėjęs ligos protrūkis Jotainių ir A. Bandzos socialinės globos namuose. Dabar šie protrūkiai suvaldyti, paskutiniai testavimai parodė, kad jau praėjusią savaitę naujų susirgimų nebuvo fiksuota. Tačiau regione situacija ne tokia džiuginanti – Rokiškio bei Biržų socialinės globos namuose židiniai liepsnoja visu smarkumu“, – pastebi E. Vilčinskas.

Cirkuliuoja visur

Epidemiologams daugiausia nerimo kelia tai, kad daugiau kaip pusė visų susirgusiųjų negalėjo įvardyti, kur užsikrėtė. Taip pat atsiranda tokių, kurie atsisako teikti tokią informaciją. Pasak Panevėžio departamento vadovo, tai tik rodo, kad virusas cirkuliuoja visuomenėje ir užsikrėsti galima bet kur – prekybos centre, gydymo įstaigose, autobuse, kur tik galimas žmonių kontaktas. Pasak E. Vilčinsko, labai svarbu, kad mažėjant sergamumui žmonės neatsipalaiduotų ir toliau taip pat laikytųsi visų saugumo priemonių – vengtų artimų kontaktų, dėvėtų apsaugos kaukes, laikytųsi higienos. Tai taps ypač aktualu, kai po truputį bus pradėtas švelninti karantinas.

Situacija gerėja, bet atsipalaiduoti negalime. Virusas cirkuliuos ir toliau, norime to ar nenorime. Vakcinavimo apimtys bus pasiektos turbūt nebent vasarą, dabar skiepijamos tik atskiros žmonių grupės. Jeigu atsirado ligos požymių, būdingų COVID-19, būtinai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir izoliuotis, kad infekcija vėl neišplistų. Tokia tvarka galios dar ilgai“, – kalbėjo E. Vilčinskas.

Mažėja lovų

Lengviau atsikvėpti jau gali ir su COVID-19 pirmose fronto linijose kovojantys medikai. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mažėjant sunkia ligos forma sergančiųjų, mažinamas jiems skirtų lovų skaičius. Jau artimiausiomis savaitėmis žadama atnaujinti ir kai kurias per karantiną sustabdytas planines sveikatos paslaugas.

Šios įstaigos atstovo spaudai Vytauto Riaubiškio teigimu, šiuo metu ligoninėje gydomi 77 pacientai, sergantys COVID-19, aštuoni iš jų – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Taip pat serga 50 ligoninės medicinos darbuotojų ir vienas yra izoliacijoje.

Jau nuo metų pradžios jaučiant gerėjančią situaciją, pasak V. Riaubiškio, nuspręsta nuo 236 iki 184 sumažinti COVID-19 pacientams skirtų lovų, nors dar gruodį Panevėžio mieste buvo fiksuotas didžiausias ne tik šalyje, bet ir Europos Sąjungoje gyventojų susirgimo lygis (apie 2500 susirgimų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų).

Ligoninės administracija stebi ir analizuoja nuolat kintančią epidemiologinę situaciją šalyje ir Panevėžio bei Utenos regionuose. Esant palankioms galimybėms, ligoninė pasirengusi tolesniam lovų, skirtų COVID-19 liga sergantiems pacientams, mažinimui, kartu operatyviai sudarant galimybę didinti lovų skaičių tiems pacientams, kurie serga kitomis ligomis ir laukia planinės medicinos pagalbos“, – sakė V. Riaubiškis.

Jo teigimu, ligoninė jau parengusi planą, kaip grįžti prie įprastinių paslaugų teikimo ir atnaujinti per karantiną sustabdytas planines operacijas. Numatyta, kada gali būti atnaujinamas kai kurių ligoninės skyrių bei Konsultacijų poliklinikos specialistų darbas.

Dar drąsiai negalime sakyti, bet jeigu epidemiologinė situacija bus palanki, jau artimiausiu metu bus grįžtama prie planinių operacijų ir įprastinio ligoninės darbo“, – kalbėjo V. Riaubiškis.

Svarstoma apie atlaisvinimus

Mažėjant sergamumui, svarstoma panaikinti ir kai kuriuos karantino apribojimus. Anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, kitą pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija galėtų suformuluoti konkretesnius siūlymus, nuo kokių veiklų ir kokiomis datomis tas laisvinimas galėtų prasidėti.

Pirmiausia reikia sulaukti patikimų duomenų, kad ta linkme jau galime eiti, todėl kad situacija, nors ir gerėjanti, bet dar yra labai trapi“, – žiniasklaidai kalbėjo I. Šimonytė.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija pirmadienį pasiūlė pratęsti šalyje paskelbtą karantiną iki vasario 28 dienos. Planuojama, kad nuo vasario vidurio, jeigu užsikrėtimų skaičius mažės, galima būtų leisti bendrauti dviem namų ūkiams, taip pat gydymo įstaigose būtų didinamas planinių stacionarinių paslaugų skaičius. Būtų svarstoma grąžinti į mokyklas pradinukus. Tarp pirmųjų svarstomų atlaisvinimų – leidimas veikti ne maisto prekių parduotuvėms, tačiau su sąlyga, kad jos turės atskirą įėjimą iš lauko, taip pat būtų laikomasi kitų saugaus atstumo reikalavimų.

Iki kovo 1 dienos išliktų rekomendacija, jeigu įmanoma, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje rinktis nuotolinį darbą, išskyrus tas funkcijas, kurias būtina atlikti darbo vietoje.

Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31-osios.


 

Panevėžio mieste 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 593,8 atvejo, Panevėžio rajone – 518,0 atvejo.

Panevėžyje COVID-19 serga 2472 asmenys, pasveikusiųjų – 4683. Fiksuotos 108 mirtys nuo COVID-19.

Panevėžio rajone serga 738 gyventojai, pasveikusiųjų – 1498. Mirė 65 asmenys.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų