-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Bet tai tik vienas klaidingas įsitikinimas apie „Mažojo princo“ autorių.
Garsiojo prancūzų rašytojo humanisto Antuano de Sent Egziuperi biografija apgaubta daugybės mitų.
Kas joje yra tiesa, o kas – ne?
TIESA. Rašytojo biografijos tyrinėtojai teigia suskaičiavę jų mažiausiai dešimt.
Didžiausios katastrofos, pradedant nuo 1923-iųjų, įvyko A. de Sent Egziuperi atliekant bandomuosius didelio nuotolio skrydžius, kai nebuvo įmanoma nuspėti nei oro są- lygų, nei kaip lėktuvas ir jo pilotas atlaikys tokią kelionę.
Pavyzdžiui, 1935 metais pakeliui iš Paryžiaus į Saigoną lėktuvas su rašytoju ir jo mechaniku nukrito vidury Libijos dykumos. Juos per stebuklą surado ir išgelbėjo beduinai.
O 1938-aisiais per skrydį Niujorkas–Ugnies Žemė A. de Sent Egziuperi lėktuvas sudužo Gvatemaloje.
TIESA. Titulą Antuanas Mari Žanas Baptistas Rožė de Sent Egziuperi paveldėjo iš savo tėvo draudimo kompanijos inspektoriaus, priklausiusio senai, tačiau nusigyvenusiai aristokratų giminei. Tad nei vaikystėje, nei vyresniame amžiuje rašytojas aukštuomenėje nesisukiojo. Dar daugiau – buvo visiškai abejingas savo mėlynam kraujui. Net iš motinos išsireikalavo neadresuoti jam laiškų „Grafui Sent Egziuperi“ – nenorėjo, kad užrašą pamatę kolegos ar draugai pasijustų nesmagiai.
Jaunojo grafo de Sent Egziuperi vaikystė prabėgo nuskurdusios giminės buvusios didybės šešėlyje – La Molio pilyje, kurioje būsimasis rašytojas leisdavo vasaras pas senelę.
Dirbdamas pašto stotyje Afrikoje, Sacharos dykumos pašonėje, aviatorius pats remontuodavo orlaivius, nes mechanikų ten nebuvo. Todėl nenusiplaunančio purvo ir tepalo rankos tapo pasikartojančiu motyvu rašytojo laiškuose artimiesiems.
NETIESA. Garsiąją pasaką A. de Sent Egziuperi parašė emigracijoje – tuo metu jo gimtinę tebebuvo okupavę naciai.
Knygą išspausdino „Reynal & Hitchcock“ leidykla 1943-iaisiais Niujorke iškart anglų ir prancūzų kalbomis.
Prancūzijoje „Mažasis princas“ pasirodė tik 1946 metais – po Antrojo pasaulinio karo ir jau po autoriaus mirties.
Antuanas su teta apie 1906 metus.
NETIESA. Kad poros gyvenimas retai dvelkė ramybe, kalta buvo ne tik rašytojo salvadorietė žmona, irgi rašytoja Konsuela de Sent Egziuperi. Bent jau ne ji viena.
Abu sutuoktiniai pasižymėjo audringu temperamentu ir nesivar- žė būdami neištikimi.
Konsuelai, turtingo kavos plantacijų savininko dukrai, Antuanas buvo trečias vyras: su vienu ji išsiskyrė, antrąjį palaidojo.
Pirmas jų bandymas susituokti baigėsi skandalu dėl A. de Sent Egziuperi romanų su kitomis moterimis, kurių šis nė neslėpė.
Kai depresija sirgusi Konsuela atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, kur pacientus marino badu, Antuanas, nepaisydamas žmonos maldavimų ir skundų, ilgokai atsisakė ją iš ten paimti.
Tačiau būtent Konsuela 1942-aisiais rado Niujorke namus, kuriuose sudarė vyrui sąlygas kurti viso gyvenimo šedevrą. Nenuostabu, kad bū- tent ji tapo koketiškos ir užgaidžios Rožės „Mažajame prince“ prototipu.
Nepaisant būrio meilužių, žmona Konsuela buvo didžioji rašytojo gyvenimo meilė ir mūza.
TIESA. Natali Palei tikrai buvo Aleksandro II anūkė ir paskutinio Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pusseserė.
Po revoliucijos emigravusi iš pradžių į Prancūziją, o 1933-iaisiais į JAV, ji tapo populiaria aktore ir modeliu.
Amerikoje 1942 metais užsimezgė jos trumputis romanas su grafu A. de Sent Egziuperi. Tačiau susirašinėjo buvę meilužiai iki pat rašytojo žūties.
Natali Palei.
NETIESA. Tokį mitą pagimdė reali istorija, nutikusi, kai A. de Sent Egziuperi dirbo Šiaurės Afrikos pašto oro linijose.
Rašytojas iš vietos klajoklių genties išpirko vergą – ne tam, kad jį pasiliktų, bet kad išlaisvintų. Pinigus šiam tikslui rinko per draugus ir visus įmanomus pažįstamus, taigi net sumokėjus išpirką buvusiam vergui dar liko padori suma laisvo gyvenimo pradžiai.
MAŽAI TIKĖTINA. 2008 metais vokietis Horstas Ripertas, buvęs Liuftvafės pilotas, prisipažino, kad tai jis 1944-ųjų liepos 31 dieną virš Vidur- žemio jūros netoli Prancūzijos Rivjeros numušė A. de Sent Egziuperi lėktuvą.
Kaip pasakojo H. Ripertas, tądien jis išskrido medžioti sąjungininkų žvalgybinio lėktuvo. Aptikęs jį numušė ir matė, kaip orlaivis nukrito į vandenį. O po kelių dienų iš perimto radijo pokalbio sužinojo, ką pražudė.
Tačiau išlikusiuose tų laikų dokumentuose nėra vokiečių piloto ataskaitos apie numuštą priešų lėktuvą.
Pats H. Ripertas tą aiškino paprastai – per karą popieriai buvo sunaikinti. Neturint jų, ši versija lieka jokiais kitais šaltiniais nepatvirtinta.
2000 metais rastose A. de Sent Egziuperi lėktuvo nuolaužose apšaudymo žymių nebuvo. (Tiesa, narai iškėlė tik mažąją dalį korpuso.) Archyvuose taip pat neaptikta įrodymų, jog rašytojo žūties dieną tame rajone vyko kokie nors oro mūšiai.
Vis dėlto H. Riperto išpažintis bent jau jam pačiam buvo nepaprastai svarbi: kaip didelis A. de Sent Egziuperi talento gerbėjas, jis tikino nenorintis, kad dingusį be žinios ra- šytoją kas nors manytų buvus savi- žudžiu ar dar blogiau – dezertyru.
