-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
J.Petkevičius sako norįs aštuntą dešimtį gražiai nugyventi. „Dar gražiau nei pirmąjį keturiasdešimtmetį. Dabar turiu daug gyvenimo patirties. Puoselėju tas pačias svajones, kaip ir keturiasdešimtmetis“, – sako pašnekovas.
Šiuo metu jis nedirba krepšinio klube, bet ėmė darbuotis viename sporto ir sveikatingumo klube Kaune. „Kai nedirbi klube, turi kuo nors užsiimti. Po olimpiados dirbau įmonėje „Pirmas žingsnis“, talkinau reabilitacijoje. Ten irgi įdomus darbas. Kai žmogus sako, kad po tavo masažo pagerėjo, tai labai malonu. Bet būna, kad ir negaliu padėti. Vadinasi, dar ne viską žinau. Tai mane skatina toliau domėtis, ieškoti.
Kaip tik ruošėsi atidaryti didelį sporto klubą ir pasiūlė man čia dirbti. Galiu būti asmeninis treneris, galiu masažuoti. Kol kas daug darbo neturiu, nes įstaiga neseniai atidaryta. Svarbiausia, kad čia pats galiu sportuoti, kiek tik noriu“, – sakė J.Petkevičius.
J.Petkevičius gimė 1946 m. kovo 20 d. Molėtų rajone. Kai tik gimė, jį įkišo į šaltą vandenį. Taip iki šiol ir nebijo šalčio. „Mano močiutė priėmė gimdymą namuose. Sesuo pasakojo, kad močiutė mane įkišo į šaltą vandenį, o aš atlaikiau.
Šalčio tikrai nebijau. Rytais, kai pabėgioju, nusirengiu ir jau nuo kovo vidurio po truputį įdegu. Balandžio viduryje būnu įdegęs kaip grįžęs iš Pietų“, – sakė masažuotojas.
Jis net gerklės skausmą gydosi šalčiu. „Noriu visiems įrodyti, kad tai padeda, bet kad man ta gerklė niekaip nebesuskausta… Anksčiau, kai taip atsitikdavo, gydydavausi taip: pieną šaldymo kameroje sušaldydavau iki ledo ir tuomet išgerdavau. Man iš karto padėdavo. Bet turbūt kiekvienam reikia rasti savo gydymosi metodus. Per tiek amžiaus aš jau save pažįstu. Žinau, kas man tinka, kas ne. Kada kiek suvalgyti, ko nevalgyti“, – pasakojo Juozuku vadinamas kaunietis.
Jis sako nemėgstąs naujovių prie stalo. „Gal tai blogai, esu atsilikęs nuo viso pasaulio, bet ką valgiau vaikystėje, tą ir dabar valgau. Naujovės man nepriimtinos“, – tikino pašnekovas.
(J. Butkutės nuotr.)
J.Petkevičius patyrė sunkią vaikystę. Kai jam buvo šešeri, sudegė šeimos namai, netrukus mirė tėvas, o Juozukas buvo atiduotas auginti į vaikų internatą.
„Pagrindinis mano maistas vaikystėje buvo pienas ir juoda duona. Tai man ir dabar yra ir valgis, ir desertas, jei su medumi. Bulvių niekada nemėgau ir dabar nevalgau. Lašinius mėgstu, bet dabar sunku rasti gerų, išrūkytų lašinių, kad kiaulė būtų išauginta natūraliai, ne hormonais šerta“, – aiškino masažuotojas.
Jaunystėje jis norėjo skraidyti lėktuvais, bet tapo sambo imtynininku ir galiausiai masažuotoju. „Svajojau tapti karo lakūnu. Gerai, kad netapau, tai ir dabar dar gyvas esu. O greičiausiai jau nebūčiau. Norėjau skraidyti MIG lėktuvais. Lankiau sklandymo treniruotes, ėjosi gerai, bet lakūnu netapau“, – prisiminė J.Petkevičius.
Po vidurinės mokyklos jis įstojo į Kūno kultūros institutą Kaune, jį baigė. Dirbo įvairius darbus: dėstytoju, mokytoju, treneriu, netgi transporto ekspedicijos skyriaus viršininku prekybos bazėje. „Buvau prie blato. Bet prieš 1980 m. norėjau patekti į olimpiadą. Pradėjau dirbti olimpiniame centre masažuotoju, nuvažiavau į Maskvos olimpines žaidynes su irkluotojais. Paskui dirbau masažuotoju klinikose. Kai Arvydui Saboniui buvo blogai su kojomis, jau buvau šiek tiek žinomas masažuotojas. Mane tada pakvietė „Žalgiris“, taip ten ir likau“, – sakė J.Petkevičius.
Už reikšmingą gyvenimo posūkį masažuotojas dėkingas Vladui Garastui, su kuriuo susibičiuliavo dar Biržuose. Iš ten kilęs legendinis treneris. Jis ne kartą padėjo J.Petkevičiui. Kai 1992 m. susirgęs J.Petkevičius pasidarė nereikalingas „Žalgiriui“, V.Garastas jį pasikvietė į „Atletą“, kurį treniravo. Kai „Atletą“ ištiko krizė, masažuotojas atsidūrė Alytuje, kur V.Garastas treniravo „Alitą“.
„Mes su V.Garastu iki šiol bendraujame. Gaila, bet dabar jis jau nebevažiuoja žvejoti. Daug visko patyrėme žvejyboje, esame pagavę 15 kg lydeką. Kai Alytuje dirbome, kartu važinėjome į treniruotes. Balandžio 7 d. vėl susitiksime Vilniuje, karininkų ramovėje, kur rinksis krepšininkai ir bus pagerbtas V.Garastas“, – pasakojo J.Petkevičius.
J.Petkevičius yra dirbęs su šalies irklavimo rinktine. 2013 ir 2015 m. jis su irkluotojais dalyvavo universiadose Rusijoje ir Pietų Korėjoje. Abiejose varžybose irkluotojams puikiai sekėsi.
Masažas – tai ne tik pieno rūgšties išvarinėjimas, bet ir bendravimas, pasitikėjimo įgavimas.
„Man labai patiko su jais. Dabar sporto centre ir pats irkluoju ant treniruoklio. Palaikau su jais ryšį, bet vis tiek dar nugali krepšinis. Šias dvi sporto šakas sunku lyginti. Irkluotojai dirba daug sunkiau. Ir juos masažuodamas turiu daugiau darbo. Apskritai nėra ko lyginti irklavimo su krepšiniu. Krepšinis labiau yra spektaklis, o irklavimas – vergovė. Baisu žiūrėti, kokios pūslėtos jų rankos“, – pasakojo masažuotojas.
Jis masažavo ir daugybę užsieniečių. Sako su visais susikalbėdavęs lietuviškai. „Aš visus užsieniečius išmokau kalbėti lietuviškai. Jie mane priima, mano, kad žmogus jau pagyvenęs, jam sunkiau su užsienio kalba. Su visais krepšininkais užsieniečiais kalbėdavausi lietuviškai. Gerbdami mano amžių, jie man nusileisdavo“, – pasakojo J.Petkevičius.
(J. Butkutės nuotr.)
Kai treniravo irkluotojus, jam nepatiko, kad italas treneris Gianni Postiglione su juo pasisveikino rusiškai. Čia pat masažuotojas išmokė pietietį sveikintis lietuviškai.
Treneriai pripažįsta J.Petkevičiaus įtaką rinktinei. Būna, kad jam pirmajam paskambina prieš rinktinės treniruočių stovyklą.
„Dėkingas visiems treneriams, kad mane vis kviečia. Neseniai į rinktinę pakvietė naujasis jos treneris Dainius Adomaitis. Turime susitikti pasikalbėti. Labai apsidžiaugiau, kad Dainius mane pakvietė.
Aišku, kitiems žmonėms gali atrodyti keista, pikta, kad tas diedukas ten vis trinasi. Bet kažkaip negaliu atsisakyti. Nors, suprantu, būtų lyg ir laikas baigti (juokiasi). Turiu svajonę dar kartą nuvažiuoti į olimpiadą Tokijuje. Tai man būtų jau devintoji olimpiada. Krepšininkai ir treneriai vis keičiasi, o man taip vis pasiseka“, – sakė J.Petkevičius.
Su D.Adomaičiu jis buvo kartu Japonijoje, studentų universiadoje. „Neteko daug jo masažuoti. Koks jis bus treneris? Aš retai apsirinku. Mačiau daugybę trenerių. Man Dainius patiko. Kiek jį stebėjau, jo darbas, mąstymas labai patinka. Manau, neapsirinku ir šį kartą. Net neabejoju, kad jam su rinktine viskas bus gerai“, – sakė masažuotojas.
Kartą krepšininkai aiškiai parodė, koks jiems svarbus J.Petkevičiaus buvimas rinktinėje. Kai treneris Ramūnas Butautas nepakvietė jo į rinktinę, žaidėjai to pareikalavo, surinko parašus po prašymu, tačiau J.Petkevičius vis tiek nebuvo pakviestas
„Vyrai norėjo, kad aš važiuočiau, jie patys būtų sumokėję už mano keliones. R.Butautas, kai šventėme A.Sabonio penkiasdešimtmetį, pripažino, kad tai buvo didžiausia jo klaida. Sakiau, kad jokia klaida, tada tiesiog taip atrodė. Dabar su R.Butautu gražiai bendraujame“, – kalbėjo masažuotojas.
Įdomu, kad be J.Petkevičiaus 2009 m. Europos čempionate dalyvavusi Lietuvos rinktinė užėmė tik 12 vietą – pačią žemiausią per rinktinės istoriją.
Pokštauti mėgstantis masažuotojas visada gerai sutarė su A.Saboniu. Šis taip pat mėgsta pajuokauti. Taip bejuokaujant J.Petkevičius tapo ir krepšininko tėvu.
„Pirmą kartą mane pristatė kaip tėvą, kai mes liftu kilome, o kartu buvo CSKA žaidėjas Vladimiras Tkačenka. Aš stoviu tarp jų, rusas žiūri į mane iš viršaus, o Sabas sako, kad aš jo tėvas. V.Tkačenka tik papurtė galvą, nežinau, ar patikėjo. Kai buvau pas A.Sabonį Portlende, eidavome kartu į parduotuvę, kitur, mes tikrai kartu juokingai atrodėme. Jis visiems irgi sakydavo, kad aš jo tėvas“, – juokėsi 162 cm ūgio masažuotojas.
Pašnekovas pripažino ne visada suprantantis jaunimo pokštus. „Jie pasikeitė, bet aš neatsilieku. Naudoju feisbuką, kad neatsilikčiau. Bijau, kad protas nesusentų. Tik kai kurių mano anekdotų jie nesupranta. Ypač apie išgėrimus, alkoholį. Mūsų laikais buvo kitaip, dabar jaunimas mažiau geria ir nesupranta, kad raudona nosis, išgėrus kefyro, pabąla. Jiems tai visai nejuokinga ir nesuprantama“, – sakė J.Petkevičius.
J.Petkevičius, kurio pareigos rinktinėje kartais nurodomos kaip „techninis vadybininkas“, moka ir neužgauliai auklėti krepšininkus. Jis pabara sportininkus, kai šie prisideda į lėkštę daugiau, nei suvalgo, kai vėluoja į autobusą. Bet sportininkai vis tiek jie myli. „Jei teisybę sakai, niekada nepyksta. Jei kvailai ir be reikalo – kitas dalykas. Kai sportininkai nesuvalgo, nebaru, tik sakau, kad ne tas kiaulė, kur daug ėda, bet tas, kuris nesuėda. Jiems tokių žodžių užtenka“, – mano J.Petkevičius.
Jam yra tekę imtis neįprastų priemonių prieš krepšininkus. Sunkiai prižadinamą A.Sabonį jis vandeniu yra apipylęs. „Buvo gal porą kartų. Turiu žadinti krepšininkus. Reikia anksti keltis, važiuoti į oro uostą, o jis miega po pergalės, atšventęs. Aš žadinu, žadinu, o Sabas toliau miega. Užpilame vandenis, tada jis – vytis. Greit atsibunda“, – pasakojo masažuotojas.
Koks masažas geriausias sportininkams? „Aišku, tinkamiausias, kai dirbi sąžiningai ir viską atiduodi. Tada žmogus jaučia masažo naudą. Sportininkai neina pas tave masažuotis į kabinetą. Taip nebus. Reikia nueiti masažuoti sportininko į jo miegamąjį, padaryti masažą, užkloti ir palikti miegoti. Toks masažas geriausias, nes sportininkas atsipalaiduoja. Masažas – tai ne tik pieno rūgšties išvarinėjimas, bet ir bendravimas, pasitikėjimo įgavimas. Lėtą sportininką prieš rungtynes reikia truputį grubiau pamasažuoti, kitas dega, jį reikia nuraminti. Supykęs sportininkas išsikalba, paguodi jį“, – atviravo J.Petkevičius.
Gyvendama Portlende jis masažavo ir NBA žvaigždę Scottie Pippeną. „Jie su A.Saboniu žaidė vienoje komandoje. S.Pippenas buvo po nugaros išvaržos operacijos, o aš kaip tik esu toks truputį nugarų specialistas. Sakau, padėsiu. Jam labai patiko. Krepšininkas už tai man tų fiškių nupirko, kai nuėjome į kazino lošti“, – juokėsi masažuotojas.
Buvo metas, kai patį J.Petkevičių kankino skausmai. 2011 m. jam atlikta vieno klubo sąnario operacija, vėliau ir antras pakeistas. „Nuo 1996 iki 2010 m. nedariau operacijos, kankinausi, sakiau, kad nesileisiu operuojamas. Džiaugiuosi pasiryžęs, nes dabar galiu bet ką daryti, bėgioti. Abiejų kojų raumenys atsistatė, o buvo suvytę. Dėkingas daktarams už šį stebuklą“, – pasakojo pašnekovas.
Kai pokalbis jau ėjo į pabaigą ir išjungiau diktofoną, J.Petkevičius ištarė dar kelias frazes. „Man gyvenime labai pasisekė. Turiu puikią šeimą, vaikus, anūkai auga. Esu laimingas“, – šypsojosi masažuotojas.
