Materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis 2022 m. šalyje siekė 12,7 proc. ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Materialinį ir socialinį nepriteklių patyrė apie 355 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent penkiais iš trylikos materialinio ir socialinio nepritekliaus elementais.
Didelio materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis 2022 m. siekė 6 proc. ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Dėl lėšų stokos su bent septyniais iš trylikos materialinio ir socialinio nepritekliaus elementais susidūrė apie 168 tūkst. gyventojų.
2022 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, dalis mieste buvo 5,3 proc., kaime – 7,5 proc. Didelio materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis mieste 2022 m., palyginti su 2021 m., nepasikeitė, kaime – sumažėjo 1,2 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 4,2 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 7,1 proc.; 2021 m. – atitinkamai 4,5 ir 6,6 proc.
Pagal amžių su materialiniu ir socialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 18–24 metų amžiaus asmenys. Materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2021 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: vyresnių kaip 50 metų asmenų amžiaus grupėse padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo, jaunimo grupėje – labiausiai.
Didelio materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis padidėjo tik 25–49 m. amžiaus grupėje, kitose amžiaus grupėse sumažėjo arba liko nepasikeitęs.
Didelio materialinio nepritekliaus lygis 2022 m. šalyje siekė 6,6 proc. ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,5 procentinio punkto. Materialinio nepritekliaus lygis per metus padidėjo 0,4 procentinio punkto ir 2022 m. sudarė 15,9 proc.
2022 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, t. y. dėl lėšų stokos susiduriančių su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, dalis mieste buvo 6,2 proc., kaime – 7,3 proc. Didelio materialinio nepritekliaus lygis ir mieste ir kaime 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,6 procentinio punkto.
Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2021 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: 18–24 m. amžiaus grupėje sumažėjo, kitose amžiaus grupėse padidėjo.
Didelio materialinio nepritekliaus lygis padidėjo 25–49 metų ir 50–64 metų amžiaus grupėse, kitose amžiaus grupėse sumažėjo, 18–24 m. amžiaus jaunimo grupėje – labiausiai (3,9 procentinio punkto).
Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (430 EUR), 2022 m. gyveno 39,3 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 10,4 proc. Namų ūkiuose, negalinčiuose sau leisti bent savaitę atostogauti ne namuose, 2022 m. gyveno trečdalis asmenų, dėl lėšų stokos nekeičiančių susidėvėjusių baldų – kas penktas. Laisvalaikio veikloje dėl lėšų stokos nedalyvavo kas šeštas gyventojas.
2022 m., palyginti su 2021 m., 2,9 procentinio punkto padidėjo dalis asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, negalinčiuose apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų, 5 procentiniais punktais sumažėjo negalinčių sau leisti pakankamai šildyti būsto. Galimybė patenkinti kitus išvardytus poreikius per metus pasikeitė mažiau.
Duomenys apie gyventojų materialinį ir socialinį nepriteklių surinkti 2022 m. sausio–gegužės mėn. atlikus Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 6 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.