Maldos pusryčiai – su vilties nata

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2019.05.11 16:05

Jau penktą kartą Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas prie pusryčių stalo bendrai maldai pakvietė dvasininkus bei politikos, kultūros, verslo, švietimo ir kitų sričių atstovus. Vienas svarbiausių praėjusių metų Lietuvos įvykių – popiežiaus Pranciškaus vizitas – tapo gilių apmąstymų ir diskusijų šerdimi.

Istorinio vizito įkvėpti

Pontifikas Pranciškus, viešėdamas Lietuvoje, palinkėjo mūsų šaliai tapti vilties švyturiu, tad ir maldos pusryčių tema buvo apie tai, kaip mūsų šalis galėtų tapti tuo kelrodžiu vilčiai.

Kaip sakė Panevėžio meras R. M. Račkauskas, maldos pusryčiai jau tapo gražia tradicija, suburiančia bendrystei – klausyti, išgirsti, pasidalyti savo mintimis ir patirtimi.

„Ne taip seniai viešėdamas Lietuvoje popiežius Pranciškus linkėjo: „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu.“ Tie žodžiai yra šių metų susitikimo tema. Tokie negali būti neišgirsti, negalima pro juos praeiti, jie verčia sustoti, apmąstyti, įprasminti, todėl kviečiu visus bendrystei“, – sakė R. M. Račkauskas.

Nepriklausomybės akto signatarė, Europos Parlamento narė Laima Andrikienė teigė, kad popiežiaus Pranciškaus žodžiuose užkoduota gili prasmė, kurią kiekvienas suprantame savaip. Po metų ar kelių dešimtmečių tuos žodžius ateities kartos perskaitys dar kitaip.

„Kas žino, gal po kelių dešimtmečių žmonės sakys, kokie pranašiški buvo popiežiaus ištarti žodžiai Lietuvos žemėje. O gal pasakys kitaip? Atsakymas priklausys nuo to, kokie mes esame, kokie norime būti ir kaip matome pasaulį, kaip suvokiame savo misiją ir atsakomybę jame“, – teigė europarlamentarė.

Įsipareigojimas ateičiai

Jos teigimu, mes, lietuviai, galime rinktis – gyventi čia ir dabar, patys sau būdami Europos ir pasaulio centras, nematydami, kas vyksta už tvoros: nei kad Rusijos bombos krenta ant Sirijos miestų, nei kad prieš vaikus naudojamas cheminis ginklas, nei kad milijonas vaikų Kinijoje atsiduria lageriuose, vadinamosiose darbo stovyklose.

„Kai kurių žmonių nuomone, turėtume gyventi savo problemomis, mums turėtų rūpėti tik Lietuva ir jos žmonės. Žinoma, Lietuva mums visada buvo ir bus svarbiausia, bet esame savotiškai įsipareigoję būti švyturiu ir viltimi kitiems – kenčiančiai Ukrainai, suplėšytai Gruzijai, terorizuojamai Moldovai. Šių valstybių žmonės su meile ir viltimi žvelgia į Lietuvą – kaip atsitiko, kad buvome po vienu skėčiu, o mes taip toli nuėjome. Lietuva ir Europa yra mūsų namai – mylėkime tuos namus. Lietuvai reikia ne susipriešinimo, išsivaikščiojimo, nukraujavusios šalies, o stiprios ir vieningos“, – susimąstyti kvietė L. Andrikienė.

Vyskupas Linas Vodopjanovas dar kartą priminė, kad ir Jėzus Kristus po nukryžiavimo atgimė su viltimi. Nuridenęs sunkų akmenį, jis prisikėlė gyvenimui. O Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius Eugenijus Troickis pabrėžė, kad popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Lietuvoje ne tik atgaivino mūsų istorinę atmintį, bet ir nutiesė ateities tiltus. Tikėjimo, maldos, vienybės ir vilties mūsų tautai labai reikėjo.

„Mes galime atrasti drąsos ryžtingai įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai. Popiežiaus vizitas mums visiems priminė ne tik lėtai iš atminties kylančias tautos žaizdas, bet taip pat aiškiai nubrėžė ateities kontūrus“, – sakė E. Troickis.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #maldos pusryčiai
• #meras
• #Panevėžys