-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Per metus visoje Lietuvoje priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnai sulaukia beveik poros tūkstančių melagingų pranešimų apie nelaimes. Šitaip su gelbėtojais ir likimu bandantiems juokauti skambučių autoriams gresia ne tik solidžiai patuštinti kišenes atlyginant nuostolius, bet ir keletas metų už grotų.
Į kvailiausio pokštininko titulą pretenduojantis asmuo nuo praėjusio penktadienio smaginasi Panevėžyje ugniagesius ir medikus siųsdamas ieškoti su gyvenimu sąskaitas suvesti neva bandančio vyro. Aukštaitijos sostinėje nebeliko tilto, prie kurio dar nebuvo skubėta gelbėti esą nusiteikusio nušokti vyro.
Pirmadienį ugniagesiai ir medikai lėkė net į du tokius iškvietimus. Bendrajam pagalbos centrui apie 7 val. ryte paskambinęs pilietis pranešė norintis nušokti nuo A. Jakšto g. pėsčiųjų tilto. Į miesto centrą prie tilto sulėkę gelbėtojai išvydo tik bundantį rytą, bet nė kvapo žmogaus, kuriam reikėtų pagalbos.
Tą pačią dieną apie 19.50 val. vėl gautas pranešimas, jog vyras nori nušokti nuo tilto, tik šįkart – Vakarinėje gatvėje. Suvažiavę trys ugniagesių ekipažai apžiūrėję vietovę vėl nieko įtartino neaptiko. Tas pats scenarijus kartojosi ir šeštadienį, ir penktadienį. Skyrėsi tik nurodomi tiltai – skambučio autorius vieną kartą ugniagesius kvietė į Smėlynės g., kitą – į A. Jakšto g.
„Sekundės“ žiniomis, visais atvejais skambinta iš telefono be SIM kortelės. Beveik neabejojama, kad šitaip nesveikai smaginasi panevėžietis, mat telefono buvimo vietos užfiksuotos netoli per melagingus iškvietimus nurodytųjų tiltų. Neatmetama, kad skambučių autorius galėjo paslapčia stebėti, kaip sulėkę gelbėtojai ieško tariamo vyro, pasiruošusio nušokti.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Algirdo Rudžio teigimu, dėl tokių melagingų pranešimų visada kyla pavojus ir visuomenei.
„Niekada negali iš anksto žinoti, kas laukia nuvykus į vietą, negalime nereaguoti į iškvietimą. O išvažiuodami atitraukiame ir techniką, ir įrangą iš dislokacijos vietos. Jei būdami išvykę į melagingą iškvietimą sulauktume kito pranešimo, tektų skubiai perdislokuoti pajėgas“, – „Sekundei“ aiškino viršininkas.
Be to, kad važinėdami į melagingus iškvietimas gelbėtojai gaišta laiką, eikvojamos ir valstybės lėšos. Vienas toks iškvietimas vien ugniagesiams kainuoja vidutiniškai apie 100 eurų.
Per kažkieno nevykusį kvailą pokštą Panevėžio ugniagesiai gelbėtojai nuo praėjusio penktadienio veltui pravažinėjo jau apie pusę tūkstančio eurų: į tariamos nelaimės vietas būdavo išsiunčiami bent du trys ekipažai – narai, automobilinė cisterna, štabo automobilis.
Pasak A. Rudžio, melagingi iškvietimai ugniagesiams – ne naujiena. Dažniausiai šitaip pranešama apie tariamus gaisrus. Viršininko teigimu, iki šiol beveik visi skambinusieji buvo išaiškinti ir nubausti. Šiuo metu rengiama medžiaga policijai ir dėl pastarųjų dienų pranešimų. A. Rudys teigia neturintis abejonių, kad jų autoriui nepavyks sumėtyti pėdsakų, net jei skambino iš telefono be SIM kortelės.
Pasak R. Ramoškienės, neapsikentę Panevėžio greitosios medikai šįmet į policiją kreipėsi bent dėl penkių melagingų iškvietimų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Kartu su ugniagesiais į iškvietimus gelbėti neva nuo tilto susiruošusio šokti piliečio lėkė ir greitosios pagalbos medikai. Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė pripažįsta, jog šitaip balansuojama ties gyvenimo ir mirties riba. Anot jos, net ir vieno ekipažo betikslis išvažiavimas kažkam gali kainuoti gyvybę.
„Ugniagesiai galbūt turi mažiau darbo ir išvažiavimas į melagingą iškvietimą jiems gal nėra toks skausmingas kaip greitosios medikams. Bet kol mūsų viena brigada blaškosi po miestą ieškodama neva grasinančio nusižudyti asmens, visame mieste lieka vos keturios greitosios pagalbos medikų brigados. O jei tuo metu – eismo įvykis, o jei keliems žmonėms skirtingose vietose prireiktų pagalbos?“ – teigė R. Ramoškienė.
Panevėžyje nuolatos budinčios penkios greitosios pagalbos brigados dar neįsismarkavus peršalimo ligoms per parą sulaukia maždaug 90-ies iškvietimų. Per epidemijas greitosios medikų darbo tempai gerokai padidėja.
Specialiąsias tarnybas už nosies bandančių vedžioti panevėžiečių pokštai ne tik kvaili, bet ir makabriški. Šiais metais greitosios medikams net kelis kartus teko lėkti į daugiabutį Nemuno g. sulaukus pranešimo apie bute mirštantį, netgi jau mėlynuojantį žmogų.
Įvertinus pranešimo sudėtingumą, pas nelaimėlį išsiųsta net ne eilinė brigada, o vienintelis GMP stoties turimas reanimobilis su žmogaus gyvybei gelbėti reikalinga sudėtinga įranga.
„Defibriliatorių gydytoja užtempia į penktą aukštą, beldžiasi į nurodyto buto duris, o ten niekas neįleidžia. Ir taip ne vieną kartą“, – pasakojo R. Ramoškienė.
Nors medikai apie melagingą iškvietimą pranešė policijai, kvailas pokštininkas dar nenustatytas. Pasak direktorės, neapsikentę greitosios medikai šįmet į policiją kreipėsi bent dėl penkių melagingų iškvietimų.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiais metais yra pradėjęs keturis ikiteisminius tyrimus dėl melagingų iškvietimų. Nemalonumų prisidarė panevėžietė, sukėlusi ant kojų specialiąsias tarnybas, kai pranešė turinti ginklą ir nusiteikusi jį panaudoti. Kitas panevėžietis bandė nesėkmingai pasilinksminti pranešęs apie bombą Šiaulių savivaldybėje.
Dar vienas pokštininkas, į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs iš Rokiškio, pareiškė, jog Telšių rajone, Žarėnų kaime prie parduotuvės padėta granata. Panevėžio policija aiškinasi ir melagingo grasinimo susidoroti su vienu iš Panevėžio teismų pirmininkų aplinkybes.
Pernai Panevėžyje tokių „originalių“ skambučių būta mažiau. Kupiškėnas ugniagesius ir medikus patikrino pranešęs apie padėtą bombą viename Panevėžio prekybos centrų, o panevėžietis, paskambinęs į BPC, pagąsdino, esą sprogs namas.
Panevėžio VPK atstovės Karolinos Miganovičienės teigimu, šiems skambintojams gresia baudžiamoji atsakomybė – iki trejų metų nelaisvės.
Tačiau dar nemažas būrys jau nubausti pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą. Specialiųjų tarnybų iškvietimai žinant, kad jų pagalba nereikalinga, gelbėtojų darbo neįvertinusiems pokštininkams užtraukė baudas iki 2000 Eur. Jiems taip pat teko atlyginti veltui pasivažinėjusių specialiųjų tarnybų nuostolius.
Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 1936 melagingi specialiųjų tarnybų iškvietimai. 2016-aisiais tokių būta 1717.
Pernai šalyje dažniausiai – 1751 kartą – melagingai kviesti policijos pareigūnai, 105-is kartus – medikai, 72-us – ugniagesiai ir 8-is kartus – kitos specialiosios tarnybos.
Dar 474 kartus be reikalo trukdytas ir Bendrasis pagalbos centras.
Komentarai
-
- Tomas
- 12:13 2017.12.21
Rodyti visus komentarus (1)Pone Ramoškienė, gal reikėtų išmokti interviu duoti, o ne blevyzgoti? Ugniagesiai yra jūsų pagalbininkai ir partneriai, pagelbėjat ir jūs jiems, tad gal jaučiant partnerystę negražu yra pareikšti, kad ugniagesiai gali važinėt į melagingus iškvietimus, o jau medikai tai atitraukiami nuo mirštančių pacientų. Čia toks pamąstymui… Taip pat noriu paklausti ką pas jus veikia vairuojantys paramedikai jei gydytoja Lifepacką tempia pas pacientus, jei čia jau tokia sudėtinga darbo dalis tai gal reikėtų pagalvoti apie savo fizinės formos gerinimą? Tie patys, jūsų įvardinti nieko neveikiantys ugniagesiai, tempia ne mažesnius svorius ir neverkia dėl to, nes tai darbo dalis. O ugniagesių reikėtų paklausti kaip įvardijama ta išvykimo kaina? Jei valdybos biudžetą padalinsime iš išvykimo skaičiaus tai tikiu, kad 100 eurų bus, tačiau teismas įvertina tik faktines išlaidas, tai yra sunaudotą kurą ir galbūt amortizaciją, o net darbuotojų užmokestis neįtrauktas, nes jie bet kokiu atveju budi.