Pačiame Panevėžio centre daug metų veikusi bene vienintelė mieste vegetariškų patiekalų kavinė „Rasajana“ nuo sausio 18-ąją užveria duris.
Jos savininkė ir direktorė Gražina Bliuvienė teigia, kad įmonė nebeišgali susimokėti mokesčių.
„Mūsų pardavimai tokie maži, kad neišsilaikome. Kiek galėjau, dengiau iš savų pinigų. Dirbu be atlyginimo, bet daugiau nebegaliu tempti“, – sako G. Bliuvienė.
Anot verslininkės, negelbėja net ir kavinės populiarumas.
„Jeigu per dieną 300 eurų suprekiaujame, o reikia 600 eurų, tai ką daryti?“ – G. Bliuvienė pripažįsta nebematanti išeities.
Pernai panaikinus PVM lengvatą maitinimo verslui, kavinė buvo priversta pakelti patiekalų kainas. Tačiau, tvirtina savininkė, ir tai nepadėjo.
Daug metų Panevėžio centre veikusiai bene vienintelei mieste vegetariškų patiekalų kavinei bus skelbiamas bankrotas. P. Židonio nuotr.
Kavinei bus skelbiamas bankrotas. Verslininkė neslepia, kad įmonė nemoki, nes prasiskolinusi už elektrą, nuomą, darbuotojai, kurių, be direktorės, yra keturi, laiku negauna atlyginimų.
„Nėra tikslo tempti laiką ir lįsti į dar didesnes skolas“, – sako G. Bliuvienė.
Ji sutiktų perleisti verslą, tačiau norinčių neatsiranda, nors yra tuo besidominčių.
Pasak verslininkės, tokiai situacijai didžiausią įtaką padarė PVM padidinimas, nuoma, elektros kainos, darbuotojų atlyginimai.
G. Bliuvienės teigimu, situacija pradėjo prastėti maždaug prieš porą metų netoli kavinės pradėjus statyti naują autobusų stotį.
Anot verslininkės, sumažėjus automobilių statymo vietų, kavinės apyvarta krito apie 20 proc.
Vėliau prasidėjo infliacija, o galutine vinimi į šio verslo karstą tapo pernai sugrąžintas 21 proc. PVM vietoj iki tol buvusio lengvatinio 9 proc.
G. Bliuvienė svarsto, kad viskam susidėjus į krūvą, nepadėjo net kavinės populiarumas.
„Atrodo, tik šalutiniai poveikiai, bet prieini iki to, kad tampi nemokus“, – teigia verslininkė.
Nespėja su brangstančiais produktais
Išaugę mokesčiai neleidžia atsikvėpti ir kitoms miesto maitinimo įstaigoms.
Laisvės aikštėje veikiančios kavinės „XX Galerija“ vadovė Daiva Pilvinienė prisipažino, kad pernai irgi neliko kitos išeities kaip padidinti kainas.
„Nežinau, ar sutapimas, bet tuo metu parduotuvėse produktai irgi pabrango“, – dėmesį atkreipė D. Pilvinienė.
Tad patiekalų brangimas iš esmės atsvėrė tik produktų brangimą.
„Jei sumažintų PVM, žinoma, pagelbėtų. Nebereikėtų žiūrėti, galvoti, kaip kainas koreguoti“, – sako verslininkė.
Ji guodžiasi bent tuo, kad ūgtelėjus kainoms lankytojų kol kas nesumažėjo.
Tačiau šių metų pradžia vėl nelengva.
Metai iš metų tuos pačius produktus perkančios kavinės vadovė sako puikiai matanti, kad jų kainos kyla. Prieš metus 180 gramų varškės pakelį iš tiekėjų pirkdavo už 71 centą, o dabar sumoka 83 centus. Tiekėjai perspėjo, kad brangsta ir alkoholiai gėrimai, alus, kiti produktai.
Pasak J. Dalindos, ir „Kavalieriaus“ kavinei tenka kaupti atsargas: nepriima naujų darbuotojų, pristabdė investicijas, naujos įrangos įsigijimą. P. Židonio nuotr.
Kitos miesto centre veikiančios kavinės „Kavalierius“ direktorius Justinas Dalinda taip pat sako, kad PVM padidinimas iki 21 proc. privertė apie 10 proc. pakelti kainas – kavinėje Kaune tas padaryta jau praėjusių metų pradžioje, o Panevėžyje – antroje metų pusėje.
Verslininko manymu, klientai į tokį žingsnį reagavo supratingai.
Be to, įmonė nepriėmė naujų darbuotojų, pristabdė investicijas, naujos įrangos įsigijimą.
„Matome, kad verslai užsidaro, ir Panevėžyje neseniai paskelbė viena kavinė apie užsidarymą. Ruošiame finansines atsargas, kad netikėtumai neištiktų ir mūsų“, – teigia J. Dalinda.
Be to, šių metų pradžioje ūgtelėjus minimaliai algai, pasak verslininko, teks peržiūrėti ir daugiau uždirbančiųjų atlyginimus, nes kai kurių priartėjo prie minimumo.
Iššūkiu tapo ir šoktelėjusios produktų kainos, o labiausiai – apie 70 proc. – brango kava, nes pasaulinėje rinkoje pabrangusi jos žaliava.
J. Dalinda trečiadienį rengiasi dalyvauti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose organizuojamame susitikime su naujojo Seimo nariais, kur bus kalbama apie PVM lengvatą maitinimo sektoriui.
„Sugrąžinta PVM lengvata tikrai labai pakeistų maitinimo verslo situaciją. Būtų galima investuoti, priimti daugiau darbuotojų, pakelti darbo užmokestį“, – sako verslininkas.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė rėžia: maitinimo sektorius išgyvena išties sunkius laikus.
Pasak jos, situacija daug niūresnė nei prognozuota praėjusių metų pradžioje, kai PVM nuo 9 proc. ūgtelėjo iki 21 proc.
„Mokesčių našta nepakeliama ir dabar matome, kiek bankrotų vienas po kito skelbiama“, – teigia E. Šiškauskienė.
Pasak asociacijos prezidentės, bankrotų bangą lėmė keli faktoriai. Visų pirma – per didelis PVM tarifas. E. Šiškauskienės teigimu, Europoje jo vidurkis – 12 proc.
„Mes vienintelė šalis, kuri po kovido, karo fone pasikėlėme PVM iki 21 proc.“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
E. Šiškauskienės tvirtinimu, kitas maitinimo verslą žlugdantis faktorius – neadekvačiai greitai augantis minimalus atlyginimas. Šis sektorius labai imlus darbo vietoms, tad bet koks atlyginimo augimas jam jautriai atsiliepia. Pasak E. Šiškauskienės, visi supranta, kad algos turi augti, bet verslas sakė, jog galima kelti 10 procentų, o ne 12,5 procento, kaip padaryta. Maitinimo verslui smogė ir produktų kainos, sumažėjęs vartojimas.
„Kainos kavinėse tikrai didelės, bet turėtų būti dar apie 20 proc. didesnės, kad atsirastų nors kokia ekonominė logika ir restoranai gautų bent mažiausią pelningumą“, – tvirtina E. Šiškauskienė.
Kaip išeitį iš tokios situacijos ji mato maitinimo verslui sugrąžintą 9 proc. PVM.
Asociacija jau rengia dokumentus įregistruoti įstatymo pataisai, kad nuo liepos 1-osios būtų grąžintas lengvatinis tarifas.
E. Šiškauskienės teigimu, viešumoje buvo paskleista, kad PVM didinimas bus aktualus tik prabangiems restoranams, tačiau realybė kitokia.
Prabangių restoranų Lietuvoje – vos 4 proc.
Tinkliniai restoranai sudaro 16 proc., o didžiausią šios maitinimo verslo rinkos dalį – 80 proc. – užima regionų restoranai, kavinės, valgyklos, kepyklėlės, vaikų maitinimas mokyklose, maitinimas ligoninėse, senelių namuose ir pan.
E. Šiškauskienė ironizuoja, kad apie šią dalį buvusiai valdžiai kalbėti prieš rinkimus nebuvo patogu.
„Visai tautai susidarė nuomonė, kad palies tik restoranus, bet į pietų kainą mokykloje įeina ir tas pats PVM, ir pakelti atlyginimai, ir produktų kainų kilimas“, – sako asociacijos vadovė.
„Liūdna. Viena ranka valdžia davė „Michelin“ žvaigždžių lietų, kuriuo labai džiaugiamės, nes Lietuvoje nepaprastai geras gastronomijos lygis, o kita ranka užsuko deguonį“, – palygino E. Šiškauskienė.
Pasak jos, remiantis Creditinfo informacija, per metus Lietuvoje buvo uždaryta 60 maitinimo įstaigų.
„Manau, realybėje šis skaičius kur kas didesnis ir, sakyčiau, situacija grėsminga“, – teigia E. Šiškauskienė.
Prasčiausia regionams
Anot E. Šiškauskienės, kavinėms ir restoranams riedant nuo kalno, net 20 proc. išaugo prekybos centrų pagaminto maisto pardavimai.
„Jeigu Lietuvą norime padaryti kaip prekybos tinklų gastronominę šalį, tada mes sėkmingai einame tuo keliu“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, keisčiausia, kad masiškai bankrutuoja kavinės, nors alkoholis ir kava reikalauja mažiausiai darbo ir uždirba daugiausia pelno.
„Patys buvome nustebę, kad tokia liūdna tendencija net ir kavinukėms“, – teigia maitinimo verslo atstovė.
Pasak E. Šiškauskienės, Vilniuje ir Kaune situacija panaši – geriau išsilaiko centre esantys restoranai. Klaipėdoje jaučiamas sumažėjęs vartojimas.
„O regionuose situacija dar baisesnė, nes juose nėra gaji tradicija eiti valgyti į kavines“, – pažymi asociacijos vadovė.