-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sportu besidominčiam bet kuriam panevėžiečiui gerai žinoma Marijono Gečo pavardė. Didelis gimtojo miesto patriotas, prieš trejus metus aštuoniasdešimtmetį atšventęs M. Gečas ir dabar nenutolsta nuo mėgstamos veiklos. Panevėžietis ilgus metus buvo įvairių sporto šakų varžybų iniciatorius ir organizatorius, teisėjas, komentatorius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo signataras, yra Lietuvos sporto sąjungų draugijos (SSD) „Žalgiris“ garbės narys.
Prieš keletą metų M. Gečas buvo apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Panevėžio sportui“.
O kadaise jo karjeros pradžia buvo Kaune. 1955-aisiais išvykęs mokytis į Laikinąją sostinę, po penkerių metų baigęs pedagogikos studijas tuomečiame Kūno kultūros institute (KKI), M. Gečas grįžo į gimtąjį miestą.
Ilgus metus rungtyniavęs reprezentacinėje miesto krepšinio komandoje ir aktyviai dalyvavęs kitų sporto šakų varžybose, garbingo amžiaus sulaukęs panevėžietis dabar rengia savo vardo biliardo turnyrus.
Šį šeštadienį „Alex Club“ esančioje biliardinėje vyks jau ketvirtasis tarptautinis M. Gečo turnyras. Jame ketina dalyvauti ne tik mūsų šalies sportininkai, bet ir svečiai iš kaimyninių šalių.
Nuo pat mažų dienų. Gimiau 1936 metais. Dar vaikas būdamas stebėdavau biliardo mačus. Mano tėvas buvo biliardo pradininkas Panevėžyje. Būtent jo dėka buvusioje „Kunigaikščių“ užeigoje (sovietų laikais ten veikė karinis komisariatas) 1931 metais pastatytas pirmasis mieste biliardo stalas. Jį tėvas dar 1907-aisais parsivežė iš Sankt Peterburgo. Motina nesuskubo į ligoninę gimdyti, todėl aš pasaulį išvydau namuose. Galima pajuokauti – esu gimęs ant biliardo stalo.
1940 metais, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, mes buvome išmesti tiesiog į gatvę, ir suprantama, kad prasidėjus Antrajam pasauliniam karui biliardas neberūpėjo. Man tuo metu buvo ketveri.
1947 metais Panevėžyje, tuomečiuose karininkų namuose, vėl buvo galima žaisti biliardą. Mano tėvą pakvietė ten darbuotis prie biliardo stalo, nes jis jau buvo žinomas biliardininkas. Aš, pasibaigus pamokoms, dažnai užsukdavau pas tėvą, pats žaisdavau ir stebėdavau kitų žaidėjų mačus. Tuo metu tai buvo vienintelė vieta Panevėžyje, kur stovėjo biliardo stalas. Ši biliardinė veikė iki 1989-ųjų.
O susikūrus Sąjūdžiui, mes, biliardo entuziastai, pradėjome mąstyti apie Lietuvos biliardo federaciją. Mano tėvo buvę mokiniai, panevėžiečiai Vidas Končius ir Albinas Rapkevičius, entuziastingai priėmė pasiūlymą steigti Lietuvos biliardo federaciją, ir šį idėja greitai tapo įgyvendinta. Taigi 1989-aisiais su bendraminčiais ją ir įkūrėme. Tais pačiais metais savo veiklą pradėjo ir Panevėžio biliardo federacija.
Biliardą žaisdavo kai kuriuose mūsų šalies miestuose, bet dabar jis kur kas populiaresnis, yra gerokai daugiau žaidėjų. Tuomet Vilniuje, „Gintaro“ viešbutyje, buvo viena populiariausių biliardinių Lietuvoje. Būtent ten lygiai prieš trisdešimt metų vyko pirmasis draugiškas susitikimas – žaidė Panevėžio ir Vilniaus komandos. Šį mačą po atkaklios kovos 5:4 laimėjo vilniečiai.
Mūsų trijų panevėžiečių iniciatyvinė grupė kreipėsi į visus šalies biliardo entuziastus – kvietėme atvykti į steigiamąjį susirinkimą. 1989 metų liepos mėnesį Vilniuje, tuomečiuose karininkų namuose, į steigiamąjį susirinkimą atvyko 64 šios sporto šakos entuziastai iš visos Lietuvos ir įkūrė Lietuvos biliardo federaciją.
Tris aukščiausias pareigas tuo metu užėmė panevėžiečiai. Aš pasiūliau į federacijos pirmininko postą Vidą Končių, o jis man pasiūlė tapti pavaduotoju, Albinui Rapkevičiui – generaliniu sekretoriumi. Visi susirinkimo dalyviai palaikė mūsų kandidatūras. Taip buvo sudaryta Lietuvos biliardo federacijos vadovybė vien iš panevėžiečių.
Pagrindinis mūsų tikslas ir siekis buvo kuo greičiau įstoti į Europos ir Pasaulio biliardo federacijas. Nors mes gana greitai oficialiai kreipėmės į šias organizacijas, bet prabėgo dar dveji metai, kol tapome visateisiais šių federacijų nariais. 1991-aisiais, kai buvo jau pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, mes tapome Europos ir Pasaulio biliardo federacijų nariais. Tais pačiais metais mano iniciatyva buvo įkurta ir Panevėžio biliardo federacija. Ji buvo pirmoji atskiro miesto federacija Lietuvoje.
Tapus tarptautinių federacijų nariais, situacija iš esmės pasikeitė. 1991 metais Lietuvoje vyko ketvirtosios pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Man Panevėžyje teko rengti šių žaidynių biliardo turnyrą.
Daugiau nei dešimt metų. Per tą laiką buvo nuveikta nemažai darbų. Šiuo metu esu tiek Lietuvos, tiek Panevėžio biliardo federacijų garbės narys.
Nuo 2016-ųjų. Šiemet bus jau ketvirtasis iš eilės turnyras, kuriame dalyvaus ir kaimyninių šalių biliardininkai. Šio turnyro nugalėtojai ir prizininkai gauna diplomus, taures ir piniginius prizus.
