Laukuose jų galima išvysti nebe kasmet, o ir pluošto iš jų audiniams niekas nebegamina – augina tik aliejui.
Net Panevėžio muziejininkams, sumaniusiems pademonstruoti lino kelią ir jo naudą, teko ieškoti šio augalo kaip su žiburiu arba mokytis auginti patiems.
Panevėžio kraštotyros muziejus paskelbė ieškantis, kas galėtų padovanoti linų – kokį glėbį kitą ar didesnę puokštę.
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Agnė Šablinskienė pasakoja, jog muziejus linus naudoja edukacinėse programose. Rodoma, kaip gaminami lininiai siūlai, lino audiniai, valgomi sėmenys, kur naudojami spaliai.
Pasak A. Šablinskienės, Panevėžio rajonas ilgai garsėjo kaip linų kraštas, tačiau šiais laikais gauti tikrą liną yra prabanga.
Visą straipsnį skaitykite spalio 4 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.