Linų dienos atgaivino senąsias tradicijas

Linų dienos atgaivino senąsias tradicijas

Praeityje kaip linų kraštas garsėjusi Panevėžio rajono Upytės seniūnija ir sunykus linininkystės pramonei stengiasi išlaikyti ir populiarinti senąsias lininkystės tradicijas. Tuo tikslu praėjusį savaitgalį, rugsėjo 11–13 dienomis, jau penktus metus iš eilės vyko Linų dienos. Tai unikalus tradicinis renginys, suburiantis šalies amatininkus, tautodailininkus, kulinarinio paveldo pateikėjus, tradicinius muzikantus.

Visos veiklos skiriamos supažindinti su lino gyvavimo keliu. Bene įdomiausia šventės dalis – linarovio talka. Šalia Upytės tradicinio amatų centro auginami lietuviški pluoštiniai linai, laikantis visų senovinių tradicijų, buvo raunami, rišami, statomi į pėdus, brukami, šukuojami, verpiami. Atvykusieji galėjo ne tik stebėti procesą, bet ir patys dalyvauti talkoje, skambant folkloro ansamblio „Upytės Vešeta“ darbo dainoms.

Kieme šurmuliavo amatininkai, vyko turgus, meistrystės pamokos, raugo ketamikos krosnies deginimas, linarovio patalkių vaišės. Jas su meile gamino Ėriškių kultūros centro kulinarinio paveldo projekto „Gardu kaip du medu“ vykdytojai.

Didelio susidomėjimo sulaukė naujai atkurtame Upytės dvaro sodybos svirne eksponuojama XX a. pr. etnografinės tekstilės paroda „Neša kraičius iš svirnelio“. Savo mamų, močiučių austus, nertus, siuvinėtus ir į kraičio skrynias dėtus rankšluosčius, audinio rietimus, staltieses, patalynę Tradicinių amatų centro muziejiniam rinkiniui dovanojo Panevėžio rajono žmonės. Parodos pristatyme vyko susitikimas su jais. Tai buvo puiki galimybė pabendrauti, paklausyti jų pasakojimų, mintimis prisiminti žmones, kurie savo rankomis kūrė šį stebuklą.

Prie atkurto kryžiaus pasodintas Tautos šimtmečio ąžuoliukas. Šis Stelmužės ąžuolo palikuonis – Žemės ūkio ministerijos dovana „Šimtmečio amatų puoselėtoju“ nominuotam Upytės tradicinių amatų centrui.

Stultiškių kaime lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti vėjo malūne įkurtą vienintelį Lietuvoje linų muziejų, dalyvauti edukacinėje programoje „Linų kančios kelias“.

Trečioji šventės diena, sekmadienis, skirta maldai už amatininkus ir jų šeimas. Šv. Mišios vyko Upytės Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčioje.

Galerija

Komentarai

  • Ar pamenate 8-ojo dešimtmečio tarybinius laikus, kaip Lietuva gyvavo, klestėjo linų auginimas ir perdirbimas, kolūkiuose žmonės buvo linksmi, ramiai gyveno, kiekvienas kaimas turėjo kultūrnamį, jaunimas vakarais susirinkdavo po darbo kolūkyje. Mokykloje mokytojas su žydiška pavarde, vedė pažiūrėti į linų fabriką, didžiulius linų klojimus.
    Pažiūrėkite į senas nuotraukas, po karo koks dešimt metų, panašu, kad kiekvienas miestelis turėjo tautinių šokių ir dainų kolektyvus.
    Dabar žmonės pykti, suirzę, nepatenkinti, paranoja sergantys – juos vis kažkas puola.

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į x komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų