-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokia naujovė gąsdina Lietuvos kaimą. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės neslepia, kad dalį darbuotojų prisišaukia tik pažadėję algą į rankas.
Panevėžio darbo ginčų komisija (DGK) ne pirmi metai skelbia, kad jiems daugiausia darbo kliūva dėl neišmokėtų algų. Į šią instituciją kreipęsi darbuotojai pasakoja negavę teisėto atlygio už savo darbą. Kartais net tada, kai ant darbdavio pateikto kasos išlaidų orderio parašais patvirtinta, jog su pavaldiniais atsiskaityta grynaisiais.
„Kaip ir ankstesniais metais, taip pernai Darbo ginčų komisija daugiausia gavo prašymų dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo. 2020-aisiais tai sudarė apie 72 proc. visų per tuos metus gautų prašymų“, – teigė Panevėžio DGK pirmininkė Asta Gudonienė.
Jos duomenimis, iki pernai dauguma skundų dėl negautos algos komisijos stalą pasiekdavo iš statybos sektoriaus, o praėjusiais metais tokiu lyderiu tapo transporto sektorius.
Situacija dėl darbuotojų ir darbdavių ginčų, pasak A. Gudonienės, per daug nesikeičia iš šiemet.
Vyriausybė ir Seimas kaip priemonę pažaboti šešėliui ir nesąžiningiems darbdaviams numatė grynųjų pinigų eliminavimą iš darbo rinkos.
Praeitą savaitę Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, įpareigojančias nuo kitų metų sausio 1-osios atlyginimus ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Išimtis bus taikoma vienintelės profesijos darbuotojams – jūrininkams.
Pataisos Seime priimtos ne vienbalsiai – kai kurie parlamentarai teigė, kad tokie pakeitimai naudingi bus tik bankams.
Su tuo sutinka ir buvęs Seimo narys, o dabar Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis.
P. Nevulis Panevėžio rajone dirba 400 ha žemės.
„Dabar mudu su žmona savo ūkyje dirbame vieni. Bet kol buvau Seimo nariu, ūkyje plušėjo daugiau žmonių. Labai sunku rasti darbščių, atsakingų darbuotojų“, – pasakoja ūkininkas.
Sunkiausia, anot jo, būdavo prisikviesti dorų žmonių į uogynus. Į juos, pasak P. Nevulio, daugiausia ir ateidavo tų, kuriems geriau nieko neuždirbti, nei gauti atlyginimą į banko sąskaitą.
„Man reikėdavo bent 50 uogų rinkėjų, kiekvienos papildomos rankos praversdavo. Dalies darbininkų sąskaitos areštuotos antstolių. Jei ateina dirbti, tai tik už atlygį grynaisiais. Kam jiems dirbti, jei į sąskaitą pervesti pinigai tuoj pat bus nušluoti?“ – teigia dabar tik rapsus ir javus auginantis P. Nevulis.
Jo nuomone, tokios pataisos pridarys rūpesčių kiekviename atokesniame kaime ir ne tik antstolių persekiojamiems darbininkams. Daugumoje kaimų nėra bankomato, net ne visos parduotuvės turi bankinių kortelių skaitytuvus.
„Turi likti žmogui pasirinkimas: gauti atlyginimą per banko sąskaitą arba grynaisiais. Tokios pataisos apriboja ir sukelia papildomų rūpesčių“, – įsitikinęs P. Nevulis.
O darbdaviui, pasak ūkininko, nėra skirtumo, kokiu būdu atsiskaityti su darbuotoju.
Petras Nevulis. A. REPŠIO nuotr.
Didžiąją dalį atlyginimų 46-iems darbininkams pavedimu moka Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė. Tačiau grupelė kolektyvo visgi prašo algos grynaisiais.
Bendrovės pirmininkas Kęstutis Povilonis teigia, kad darbdaviui nėra problemų mokėti algas per banką, tačiau jis neabejoja, jog naujoji tvarka kaimo žmonėms sukels rūpesčių.
„Daug žmonių pas mus dirbti atvyksta iš Panevėžio. Jiems tinka atlyginimas į sąskaitas, nes mieste bankomatų netrūksta, nors ir ten kai kuriuose kvartaluose tenka toliau pavažiuoti. O Daukniūnuose gyvenantiems darbininkams iki artimiausio bankomato 12 kilometrų“, – pasakojo K. Povilonis.
Saujelei daukniūniečių, anot jo, tenka pasiekti miestą, kad gautų pinigų savo reikmėms kaime. Čia dar ne už viską galima mokėti banko kortele.
„Ypač vyresnio amžiaus gyventojams kaime reikia grynųjų pinigų. Žmogaus malkoms suskaldyti, daržams nuravėti neprisišauksi pinigus pervesdamas į sąskaitą. Padieniai darbininkai tokiais pasiūlymais nesidomi“, – teigia K. Povilonis.
Miškuose dirbantis Karsakiškio seniūnijos gyventojas Dainius neslepia, kad jam atlyginimas per banko sąskaitą nereikalingas. Per 40 metų slenkstį perlipęs vyras turi nemažai skolų, tarp jų ir už alimentus vaikams. Skolininką persekioja jo sąskaitas stebintys antstoliai.
Dainius bando gudrauti prašydamas algos grynaisiais.
„Jei pinigai pasiektų banko sąskaitą, net nebeapsimokėtų dirbti – gyventi nebeturėčiau iš ko“, – neslepia Dainius.
Be to, anot jo, net ir likus sąskaitoje pinigų būtų sudėtinga jais pasinaudoti – nei jo, nei aplinkiniuose kaimuose nėra bankomato, o nuo seniūnijos centro Karsakiškio iki Panevėžio daugiau nei 15 kilometrų.
„Mano kaime pinigų išsiimti galima tik parduotuvėje, kur yra „Perlo“ terminalas. Bet jei ten žmonės nesuneša pinigų už mokesčius, tai grynųjų nebūna“, – pasakojo Dainius.
Dėl Darbo kodekso pataisų iki jas priimant į diskusijas nuolat įsitraukdavusi Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) siūlė palikti bent nedidelę galimybę darbuotojams atlyginimus mokėti grynaisiais: keletą mėnesių per metus pinigus pervesti, keletą – duoti į rankas.
Atlyginimai tik per banką, kaip „Sekundei“ anksčiau kalbėjo konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, neprivers darbdavių išlįsti iš šešėlio.
„Esu tikras, kad su deklaruojama kova su šešėliu toks projektas nieko bendro neturi. Akivaizdu, kad tokie dalykai vyksta už apskaitos ribų – ar grynaisiais, ar per banką, kiek darbdavys nuspręs, tiek ir mokės skaidriai“, – yra teigęs LDK prezidentas.
Tačiau Lietuvos bankų asociacija matė didelę priimtos naujos tvarkos naudą tiek šalies ekonomikai, tiek užtikrinant darbuotojų teisių apsaugą.
„Grynieji pinigai yra tradicinis ir įprastas atsiskaitymo būdas. Jis suteikia anonimiškumo – niekas nežino grynųjų kelio. Prieš porą metų Pasaulio banko atliktas tyrimas atskleidė akivaizdų ryšį tarp atsiskaitymų grynaisiais ir ekonominio šešėlio masto: mokėjimai už prekes ir paslaugas, atliekami grynaisiais pinigais, skatina atsiskaitymų slėpimą ir šešėlinį verslą“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Negrynieji pinigai, kaip atsiskaitymo būdas, anot jos, suteikia kur kas daugiau galimybių skaidrumui užtikrinti, taip pat garantuoja tvarką darbo santykiuose. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dabar daugiau nei trečdalis, apie 38 proc., visų disponuojamų grynųjų pinigų Lietuvoje gaunami kaip atlyginimas.
