Likimo skriaudžiamiems vaikams nesuranda pastogės

Prezidentės palaikoma idėja atsikratyti nuo sovietmečio puoselėjamų vaikų globos namų Panevėžyje subliūško vos užgimusi. Dar praėjusių metų pabaigoje paskelbusi konkursą išnuomoti būstą globos namų vaikams, savivaldybė nesulaukė nė vieno pasiūlymo.

Nuomotojų nesudomino

Nors Panevėžys jau keletą pastarųjų metų negeba išspręsti problemos, kur priglausti iš šeimų paimtus vaikus, dar kartą ieškoti jiems būstų vietos valdininkai kol kas delsia.

„Netikiu, kad Panevėžyje nėra tuščių didelių būstų. Ko gero, didesnė problema, kad visuomenė turi per daug fobijų ir per mažai socialinio jautrumo“, – mano vicemeras Petras Luomanas.

Savivaldybė ieškojo išsinuomoti ne mažesnį nei 120 kvadratinių metrų namą arba butą Aukštaitijos sostinėje kuriamiems bendruomeniniams vaikų globos namams. Būstas turėjo būti netoli miesto centro, bent penkių kambarių, kad iš jų trys ar keturi būtų ne mažesni nei 12 kv. m, o vienas – nuo 20 kv. m, su įrengtais bent dviem tualetais, vonia, dušo kabina, drabužine. Be to, turi veikti interneto ryšys.

Tokiam būstui nuomoti ir remontuoti, kad būtų pritaikomas vaikams gyventi, iš miesto biudžeto buvo numatyta 43 tūkst. eurų. Buvo planuota išnuomotame būste apgyvendinti iki aštuonių vaikų nuo 12-os metų. Kambariuose globotiniai būtų įkurdinti po du. Vaikai jaustųsi lyg tradicinėje šeimoje – dieną jiems tėvus atstotų socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas, o naktį pasiliktų vienas padėjėjas. Į namą perkeltieji jame gyventų iki pilnametystės.

Rado priežastį neskubėti

Panevėžio savivaldybė suplanavusi kasmet iki 2020-ųjų vaikams išnuomoti po vieną namą ir tam numačiusi apie 1,5 mln. Eur. Tačiau nepavykus pirmajam bandymui dar kartą kreiptis į būstą galinčius išnuomoti panevėžiečius neskuba.

„Nežinome, kokia bus galutinė Vyriausybės ir Seimo pozicija dėl vaikų globos namų. Kol kas girdėti visokių kalbų“, – delsimą aiškina P. Luomanas.

Panevėžys jau keletą pastarųjų metų negeba išspręsti problemos, kur priglausti be tėvų globos likusias atžalas. Iš šeimų paimtų vaikų apgyvendinimo problema Aukštaitijos sostinėje gerokai aktualesnė nei daugelyje kitų savivaldybių. Miestas neturi Savivaldybei priklausančių vaikų globos namų. Nors Panevėžyje veikia valstybiniai A. Bandzos vaikų globos namai, Savivaldybė leidimo juose apgyvendinti be tėvų likusių panevėžiečių nebegauna jau maždaug metus.

Vienintelė Panevėžyje užuovėja iš šeimų paimtiems vaikams – Socialinių paslaugų centre veikiantys keturiolikos vietų Grupinio gyvenimo namai. Tame pačiame centre apgyvendinami ne tik tėvų meilės stokojantys vaikai. Be nepilnamečiams skirtų Grupinio gyvenimo namų, yra ir nakvynės namai benamiams.

Nors įstaiga turi licenciją teikti tik trumpalaikę globą, tai yra vaikas tokiomis sąlygomis gali gyventi tik metus, keli paaugliai Grupinio gyvenimo namuose glaudžiasi ilgiau. Šiuo metu juose gyvena dešimt vaikų nuo dvejų iki septyniolikos metų.

Padėtis kritiška

Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė pabrėžia, kad situacija dėl vaikų globos Aukštaitijos sostinėje yra kritiška. Anot jos, neturėdamas, kur suteikti ne trumpalaikę pastogę, o nuolatinę globą, Panevėžys keletą vaikų išsiuntė į globos namus Kaune.

Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos apskaitoje dabar yra 98-ios socialinės rizikos šeimos ir dar 30 šeimų, kurios dėl savo gyvenimo būdo gali būti įtrauktos į šį sąrašą. Šiose šeimose auga daugiau nei 270 vaikų. Tačiau jų saugumo šeimose problemos mastai Panevėžyje gali būti didesni.

„Praktika rodo, kad vaikus tenka paimti ir iš šeimų, nepatekusių į socialinių darbuotojų, vaiko teisių specialistų akiratį“, – „Sekundei“ teigė A. Grainienė.