-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dalies ligoninės darbuotojų reikalavimus išmokėti priedus prie atlyginimo teismas atmetė, o dar dalis su gydymo įstaiga pasirašė taikos sutartis nelaukdami šios rezonansinės bylos pabaigos.
Visgi taškas dar nėra padėtas. Šalys turi 30 dienų šį Panevėžio apylinkės teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Darbuotojų ir ligoninės ginčas kilo dar pernai pavasarį, kai dalis medikų, slaugytojų, valytojų, maisto išdavėjų ir kitų kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisiją.
Ligoninės administracija priedus, siekiančius 60–100 procentų algos, skyrė tik tiesiogiai su patvirtintais COVID-19 pacientais dirbusiems darbuotojams. Priedus gavo ir kai kurie medikai, dirbantys Priėmimo-skubiosios pagalbos bei Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Tačiau dirbusieji ir su pacientais, kuriems COVID-19 buvo įtariamas, pasijuto darbdavio diskriminuojami.
Jų skundą išnagrinėjusi Darbo ginčų komisija nusprendė, kad gydymo įstaiga priedus už darbą karantino metu su COVID-19 pacientais privalo išmokėti 135 darbuotojams. Bendra suma būtų buvusi įspūdinga – per 400 tūkst. eurų.
Su tokiu verdiktu nesutikusi ligoninė kreipėsi į teismą prašydama atmesti visų per valstybės institucijas priedų siekiančių darbuotojų reikalavimus.
Visgi Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad ligoninės toks užmojis nėra visiškai teisingas. Tačiau, teismo nuomone, nebuvo iki galo teisūs ir priedų reikalavę medikai. Iš pradžioje prašytų kelių šimtų tūkstančių eurų ligoninė turės išmokėti maždaug 9000 Eur.
Tiesa, dalis medikų teismo proceso baigties net ir nebelaukė. Teismo duomenimis, iš 135 ieškinį pateikusių ligoninės darbuotojų – medikų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, valytojų, maisto išdavėjų, sanitarų – daugiau nei 20 kreipėsi dėl taikos sutarčių sudarymo. Teismas jas patvirtino ir šie darbuotojai su darbdaviu užkasė karo kirvį.
Darbo ginčų komisijai kolektyvinį ligoninės darbuotojų ieškinį teikė Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio skyrius. Buvusi jo pirmininkė, atstovavusi medikams Darbo ginčų komisijoje, Birutė Paškevičienė sako teisme nedalyvavusi, tačiau situacija jai yra žinoma. Toks teismo sprendimas, anot jos, labai netikėtas. Ją stebina, kad dviejų institucijų – Darbo ginčų komisijos ir Panevėžio apylinkės teismo – sprendimai kardinaliai skiriasi. Pasak jos, didžiulė Darbo ginčų komisija medikų reikalavimus irgi nagrinėjo ilgai ir atidžiai, kol buvo priimtas jiems palankus sprendimas.
B. Paškevičienė sako nežinanti, ką toliau darys bylos dalyviai, ar jie ryšis teikti skundą aukštesnės instancijos teismui ir toliau kovoti dėl atlygio.
„Aš tikrai skųsčiau, tačiau nesu bylos dalyvė“, – teigė B. Paškevičienė.
Anot jos, tolesni medikų žingsniai gali būti aiškūs tik tuomet, kai bus išnagrinėti net 41 puslapį apimančio sprendimo motyvai.
„Manau, kad svarstys, ką daryti, nes iš medikų priteista dar ir sumokėti žyminį mokestį“, – svarsto Gydytojų sąjungos atstovė.
Respublikinė Panevėžio ligoninė teismo sprendimo nekomentuoja. Įstaigos komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis teigia, jog tokia pozicija pasirinkta dėl dviejų priežasčių.
„Tik pirmadienį priimtas teismo sprendimas ir jis – plačios apimties. Reikia nuodugniai susipažinti“, – vieną jų įvardija V. Riaubiškis.
Antra priežastis, anot jo, yra ta, kad ligoninė visada akcentavo ir akcentuoja siekianti taikios baigties ginče su savo darbuotojais.
„Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija visada laikėsi ir laikosi krypties, kad visi kylantys klausimai būtų sprendžiami taikiai ir kolektyvo viduje, nepersikeliant į viešą erdvę“, – pabrėžė V. Riaubiškis.
Komentarai
-
- Romas
- 09:20 2021.10.20
Rodyti visus komentarus (1)Svarbiausia,kad neliko nuskriaustas „pagrindinis gydytojas“ „kovojantis“ su covid nors nebuvo nei prie 1 ligonio……