-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šešiolikai žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas. Reikšmingus apdovanojimus sukūrė žinomas skulptorius, panevėžietis Alfridas Pajuodis.
G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Stasys Kašauskas neslėpė, kad išrinkti verčiausius iš gausaus būrio Lietuvai nusipelniusių žmonių kasmet darosi vis sunkiau. 2017 metų G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui buvo pateiktos 54 kandidatūros. Šįmet ceremonijos metu buvo apdovanotas ir šimtasis valstybės labui tarnaujantis žmogus. Reikšmingais apdovanojimais įvertinti ir Ramygalos gimnazijos mokytojos bei trijų kupiškėnų darbai.
Šiais metais už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą apdovanotas rašytojas Marius Ivaškevičius, asociacijos „Talka tėviškei“ pirmininkas Sigitas Marčiukaitis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė Aistė Petrauskienė, Jurbarko kultūros centro teatro vadovė Danutė Samienė.
S. Marčiukaitis jaunystėje dalyvavo pogrindinėje „Geležinio vilko“ organizacijoje bei rezistencijos kavose. Sulaukęs brandos, vyras visą laiką paskyrė savojo krašto žmonėms. 1992 metais jis įsteigė piliečių judėjimą „Talka Tėviškei“. Jau garbaus amžiaus S. Marčiukaitis gimtinę regi ir puoselėja kaip šventovę.
„Močiutė iki pirmos klasės mane vedė mokytis maldų, o kunigas mus mokė klūpint ant žvyro. Nuo tada galvoje išliko mintis, kad gyvenime kartais reikia praeiti ir žvyruotą kelią. Kaip kiekvienam iš mūsų pasisekė tarnystė Lietuvai, yra mūsų sąžinės reikalas, nes visi pirmiausiai turime būti atsakingi prieš save patį“, – atsiimdamas medalį mintimis dalinosi pilietiškumo mokytojas S. Marčiukaitis.
Jurbarko kultūros centro teatro vadovės D. Samienės asmeninio, visuomeninio ir profesinio gyvenimo linijos persipynusios viena su kita. Iš Kupiškio kilusi moteris yra įvairių meno projektų sumanytoja, sukūrusi per 20 spektaklių, rodomų partizanų žūties vietose, Panemunės pilių teritorijoje ir kitose. Ji džiaugėsi turėjusi galimybę apdovanojimą atsiimti Juozo Miltinio dramos teatre, kur vaikystėje praleido nemažai laiko.
„Kitaip gyventi aš nemoku ir myliu Lietuvą su jos bėdomis, skausmais ir džiaugsmais. Ji man graži visada“, – kalbėjo D. Samienė.
G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį gavusi Aistė Petrauskienė savo gyvenimą paskyrė pokario ir rezistencijos kovų tyrinėjimams. Jos manymu, istorijos mokslas yra įspraustas į rėmus, kur tyrinėtojas negali būti jautrus, nes bus apkaltintas neobjektyvumu. Tokius įsitikinimus ji stengiasi laužyti savo darbais.
Rašytojas Marius Ivaškevičius, kurio dėka lietuviai lenkėsi Molėtų holokausto aukoms, į ceremoniją neatvyko, nes netikėtai pakviestas į Romos nacionalinį dramos teatrą.
Kultūros mecenatas, fotografas Jonas Dovydėnas, Rašytojų klubo direktorė Janina Rutkauskienė, Krasnojarsko geologijos ekspedicijos centrinės laboratorijos vedėjas Saulius Sidaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Viktorija Skrupskelytė iš Seimo pirmininko rankų medalius gavo už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą.
V. Skrupskelytė į Lietuvą grįžo šaliai atgavus Nepriklausomybę ir pradėjo darbuotis Vytauto Didžiojo universitete. Čia ji iki šiol dalinasi patirtimi su jaunimu, finansuoja jų mokslo studijas kitose šalyse, skiria stipendijas ir teikia įvairiopą finansinę pagalbą.
Ji su šeima iš Lietuvos pasitraukė 1944 metais, tačiau tą dieną mena iki šiol.
„Sieną pervažiavome ties Kudirkos Naumiesčiu ir aš atsisukau į Lietuvą. Manau, kad tai ir buvo ženklas, jog čia aš dar sugrįšiu“, – šypsojosi laureatė.
Vaikystėje su tėvais į Sibirą ištremtas S. Sidaras ceremonijoje dalyvauti negalėjo ir padėkos žodį tarė vaizdo žinute. Krasnojarske gyvenantis vyras niekuomet nepamiršo, kas esąs. Jis įkūrė sekmadieninė lietuvių kalbos mokyklą, vaikų teatrą, subūrė lietuvių chorą.
Į apdovanojimus neatvyko ir už vandenynų gyvenantis kultūros mecenatas, fotografas Jonas Dovydėnas, kuris negaili lėšų įvairiems kultūros leidiniams ar literatūros premijoms.
Gera energija ir optimiškumu pulsavo rašytojų klubo direktorė Janina Rutkauskienė. Ji gerai žinomo „Poezijos pavasario“ festivalio vėliavą neša nuo 1977 metų, o Rašytojų klubui vadovauja 25 metus.
Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje pagerbti visuomenininkai Ona Burneikienė ir Gediminas Kaluina, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkas Raimondas Guobis, Šiaulių Gegužių progimnazijos istorijos mokytojas ir skautų vadovas Sergejus Staponkus.
88-erių metų kupiškėno G. Kaluinos biografija pažymėta reikšmingais Lietuvai darbais. Jo dėka Vilniaus širdyje iškilo paminklas Vincui Kudirkai ir Tautiškai giesmei. G. Kaluina visą gyvenimą aktyviai savanoriauja gimtajam kraštui. Jo rūpesčiu įamžinta net 16 atmintinų krašto vietų, pastatyta 12 paminklų.
„Kiek dar jėgos leis, stengiuosi ir toliau dirbti Lietuvos labui. Tikiuosi, kad šis apdovanojimas išliks mano anūkų ir proanūkių atmintyje“, – guviai į susirinkusiuosius kreipėsi G. Kaluina.
Muziejininkė O. Burneikienė savo gyvenimą pašventė Jurbarko krašto tautodailininkei Lidai Meškaitytei. Dar jai esant gyvai, ponia Ona visą energiją ir lėšas skyrė menininkės slaugai, o vėliau rūpinosi jos kūrinių išsaugojimu, populiarinimu ir gimtųjų namų puoselėjimu.
Muziejininkas R. Guobis savąjį apdovanojimą paskyrė Šventosios upės dvasiai ir žemei, kuri jį išaugino.
„Kai atsistoju ant aukščiausio savo tėviškės kalno, matau, kaip teka Šventoji, kaip žaliuoja mūsų girios ir kaip plezdena šventa tautos dvasia. Norėčiau, kad kuo daugiau mūsų dvasios žmonių gyventų ten, kur juos Dievas pasodino“, – viltimis dalinosi anykštėnas.
Šmaikštumo nestojo šiaulietis Sergejus Staponkus, kurio dauguma veiklų pažymėtos savanorystės ženklu. Jis neslėpė, kad laikydamas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį, jautėsi tarsi jo rankose būtų Nepriklausomybės Akto deklaracija.
„Šį apdovanojimą dalinuosi su milijonais skautų visame pasaulyje, kurie atėmė iš manęs kostiumą ir įvilko į skautų uniformą“, – kalbėjo išskirtine apranga pasipuošęs S. Staponkus.
Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, atminimo medaliai įteikti Punsko „Aušros“ leidyklos direktoriui, aktyviam Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjui Sigitui Birgeliui, kraštotyrininkui Vidmantui Jankauskui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, publicistui Vladui Terleckui, Ramygalos gimnazijos muziejininkei Irenai Zubauskienei.
S. Birgelis tarnystę Lietuvai vadina ne tik pareiga, bet Apvaizdos malone.
Žodžio kišenėje neieškojo į sceną apdovanojimo atsiimti pakilęs kupiškėnas žurnalistas Vidmantas Jankauskas, Jis pasidžiaugė, jog šiais metais medalių į Kupiškio žemę pabyrėjo ne vienas. Ramygalos gimnazijos mokytoja, muziejaus įkūrėja ir jo globėja Irena Zubauskienė išliko kukli, tačiau žadėjo ir toliau tęsti tarnystę Lietuvai.
