EPA-ELTA nuotr.

Lietuvoje jau įsidarbino virš 1600 Ukrainos karo pabėgėlių

Lietuvoje jau įsidarbino virš 1600 Ukrainos karo pabėgėlių

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje jau įsidarbino 1685 Ukrainos karo pabėgėliai, teigia Užimtumo tarnybos vyriausioji specialistė Inga Vegytė.

Be to, pažymi ji, nors į šalį atvyksta nemažai medicininį bei pedagoginį išsilavinimą turinčių ukrainiečių, dėl kalbos barjero bei biurokratinių kliūčių šiuo metu asmenys įdarbinami į kvalifikacijos nereikalaujančias darbo vietas.

„Daugiausia darbinasi pagalbiniais darbininkais, valytojais, pardavėjais. Darbdaviai taip pat daugiausia siūlo darbo vietas apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų tiekimo, didmeninės, mažmeninės tiekimo įmonėse“, – teigė Užimtumo tarnybos vyriausioji specialistė, pridurdama, kad taip pat įmonės pateikia darbo pasiūlymų, kuriuose nereikalaujamas tikslus diplomo pripažinimas.

„Žinoma, jau yra tokių atvejų, kad ir įsidarbino vaistininko padėjėjais, mokyklos psichologais, bet čia jau yra darbdavių iniciatyva, kurie nereikalauja labai tikslaus diplomo pripažinimo, pasitiki žmogumi, jo sugebėjimais“, – kalbėjo I. Vegytė.

I. Vegytė akcentuoja, kad, naujausiais duomenimis, pasiūlymus įdarbinti ukrainiečius pateikė 796 įmonės. Laisvų darbo vietų skaičius, akcentuoja ji, siekia kone pusseptinto tūkstančio – lygiai tiek, kiek yra užsiregistravusių darbo paieškoms ukrainiečių.

Užimtumo tarnybos vyriausioji specialistė pažymi, kad beveik kas antras pasiūlymas registruojamas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Kliūtys – kalbos barjeras ir dokumentų tvarkymas

Anot I. Vegytės, viena iš pagrindinių kliūčių, stabdančių ukrainiečių įdarbinimą pagal jų turimą išsilavinimą – kalbos barjeras.

„Populiariausia užsienio kalba yra anglų, o atvykę karo pabėgėliai kalba ukrainiečių ir rusų kalbomis. Jaunimui, kurie su anglų kalba yra susidūrę, lengviau integruotis. Vėlgi tie patys IT specialistai, jiems yra šiek tiek daugiau galimybių, nes jie savo darbe anglų kalbą daugiau vartoja. Tai lietuvių kalbos barjeras šiek tiek trukdo“, – teigė I. Vegytė.

Dėl šios priežasties, teigia ji, ukrainiečiams sudaromos galimybės išmokti lietuvių kalbą.

„Šiuo metu jau turime užregistruotą vieną mokymo programą Panevėžyje, kurią lankantys ir besimokantys lietuvių kalbos ukrainiečiai galės gauti ir stipendiją, numatytą lietuvių bedarbio statusą turintiems asmenims“, – pažymėjo I. Vegytė.

Be to, anot I. Vegytės, įdarbinimo procesą stabdo ir biurokratinės kliūtys.

„Iš tiesų nemažai atvyko pedagoginį ir medicininį išsilavinimą turinčių asmenų, bet, norint įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, reikia pereiti ne vieną procedūrą, gauti licencijas, reikalaujami ir lietuvių kalbos pagrindai, tai šitas dalykas šiek tiek pristabdo“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė.
Kita vertus, I. Vegytė džiaugiasi, kad darbdaviai sudaro galimybes ateityje įsidarbinti pagal asmens kvalifikaciją.

„Dauguma darbdavių irgi savo iniciatyva padeda susitvarkyti dokumentus, pradžiai darbinant į žemesnes pozicijas su perspektyva ateityje, kad jie dirbs jau pagal savo išsilavinimą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad, remiantis Jungtinių Tautų (JT) pirmadienio duomenimis, dėl Rusijos sukelto karo iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių.

Lietuvoje iš viso nuo karo Ukrainoje pradžios MIGRIS sistemoje užregistruoti 35 014 Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių, iš jų – 14 993 vaikai iki 18 metų. Tokią statistiką pirmadienį pateikia Vidaus reikalų ministerija.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų