Lietuva kvepia žolynais – švenčiama Žolinė

Sekundė
Sekundė
Aktualijos
2019.08.15 07:30

Minios Lietuvos tikinčiųjų šiandieną švenčia Žolinę – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną. Tai viena svarbiausių katalikų švenčių, kartu žyminti ir vasaros darbų bei šiltojo šviesos sezono pabaigtuves.

Ne veltui sakoma, kad „Nuo Žolinaitės pasirodo ir šalnaitės“, „Žolinė yra pirma diena rudens“, „Nuo Žolinės šuoliais diena trumpėja“.

Valstybine švente Žolinė paskelbta 2000-aisiais.

Į maldos namus tikintieji renkasi nešini žolynų puokštelėmis. Tikima, kad jos pašventintos ištisus metus saugos namus nuo negandų.

Tūkstančiai žmonių iš įvairiausių šalies kampelių Žolinės dieną suplūsta ir į garsiuosius atlaidus Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką – vienintelę Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinę šventovę.

Bažnyčioje vyks įvairios Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų šlovinimui skirtos apeigos, maldos, Krekenavoje šurmuliuos kermošius, muzikiniai bei pramoginiai renginiai.

Tradiciškai Žolinės iškilmės Krekenavoje vyks visą savaitę. Kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija – už dvasininkus, tikybos mokytojus, piligrimus, šeimas, ūkininkus, verslininkus, parapijos geradarius, medicinos darbuotojus, savanorius.

Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą, nerado jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.