Dėl pažliugusių kelių skundžiasi ir seniūnai, ir miškininkai. T.Šiaudinio nuotr.

Lietus į kampą varo ir miškininkus

Beveik kasdien pliaupiantis lietus trikdo ne tik ūkininkų, bet ir miškininkų bei kelininkų darbą.

Panevėžio miškų urėdijos vyriausiojo inžinieriaus Giedriaus Bronušo teigimu, dauguma miškų šiuo metu užsemti, o ir keliais išvažiuoti nebeįmanoma, ypač su sunkiasvore technika.

„Mūsų didžiausia problema – keliai ir šlapios kirtavietės. Dabar tik pašalimas išgelbės. Pati gamta mums prikrėtė šunybių, bet iš pačios gamtos ir tikimės pagalbos“, – „Sekundei“ sakė inžinierius.

Pasak jo, vienintelis vasaros mėnuo, kai miškininkai galėjo normaliai dirbti, buvo birželis, o nuo liepos prasidėjo rūpesčiai.

„Tik tiek, kad vasarą lietų galima truputį apgauti. Dar galima pritaikyti, iš kitos pusės važiuoti, o rudenį to nebelieka. Medžiai nebevegetuoja ir nebegarina drėgmės – ji kaupiasi“, – tvirtino G. Bronušas.

Šiuo metu miškininkai negali kirsti miško ir jo ištraukti, kad tam tikrą produkciją būtų galima pasiūlyti pirkėjui. Sudėtingiausia su juodalksnio mediena.

Didžiausia miškininkų problema – nepravažiuojami keliai ir šlapios kirtavietės. BNS nuotr.

„Juodalksnynai ir taip visą gyvenimą pelkėje augo, o kai dabar sulijo, jie iš viso atsidūrė ežere. Mes paprasčiausiai jų net nenukirsime, nes ten turbūt su valtele reikėtų plaukti“, – sako G. Bronušas.

Pasak jo, pirkėjai yra supratingi, tad ieško kitų išeičių, kaip ir patys miškininkai, kaip galėdami stengiasi bent kiek pateikti produkcijos. Pavyzdžiui, keletą pastarųjų dienų nelijus jau važiuoja į didelį urėdijos sandėlį vežti medienos, kuri sukaupta iš sausesnių kirtaviečių, tačiau dėl šlapių kelių negalėjo būti vežama.

Išnaudoja progą

Panevėžio regiono kelių įmonės vadovas Rolandas Žagaras sako, su asfaltuotais keliais didelių bėdų nėra, tačiau žvyrkeliai nukentėjo smarkiai.

„Tie keliai, kurie buvo prieš lietų nulyginti greideriais, vėl tapo duobėti ir sunkiai išvažiuojami. Dabar kiek prasišvietė, tai per kelias dienas tikimės vėl greideriais iš naujo lyginti“, – teigė R. Žagaras.

Atvejų, kai keliai būtų „išlūžę“, kol kas nebuvo. Direktoriaus teigimu, vanduo apsėmęs pralaidas, tačiau nėra taip, kaip buvo prieš trejetą savaičių. Tuomet Rokiškio rajone keli atskiri rajoninių kelių ruožai po kelis šimtus metrų buvo neišvažiuojami.

„Kad visiškai būtų uždaryti keliai ar nevaldoma situacija, taip dar nėra“, – džiaugiasi bent tuo R. Žagaras. – Bet šiaip įmonei stoja darbai. Antrą savaitę negalime nei žemės sankasų daryti, nei įvažiuoti.“

Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Malinauskas sako, kad kelių būklė nėra pati geriausia, tačiau pagal galimybes stengiamasi juos lyginti greideriais, tvarkyti duobes.

„Iš seniūnų neteko girdėti, kad būtų visai prastų kelių, kuriais nebūtų galima išvažiuoti“, – kalbėjo M. Malinauskas.

Keikia seniūną

Ramygalos seniūnas Valdas Chirv tvirtina, kad situacija keliuose bloga. Pliaupiant lietui negalima nei lyginti greideriais, nei remontuoti.

„Keliai labai duobėti. Skundžiasi žmonės, seniūną keikia, bet ką padarysi. Kai lietus lyja, lyginti greideriu neapsimoka – ištaško ir viskas“, – aiškino seniūnas.

Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis taip pat teigia, kad keliai prasti, išmušti, duobėti, o greiderio kol kas nesulaukia – jų reikia visoms seniūnijoms. Tiesa, neišvažiuojamų kelių rajone nėra. Apribojimų sunkiasvoriam transportui nestatė, nes ūkininkai dar važinėja į laukus dirbti, naudojasi galbūt paskutine proga atlikti derliaus nuėmimo ir rudens darbus.

„Lietus dabar tikrai daug „pavalgys“ pinigų. Taip yra. Pinigėlių turime, bet šiuo metu jų negalime protingai išnaudoti“, – sako J. Skorulskis.