Augalija upėse ramiai miega – vandens temperatūra žema, šviesos mažai ir vegetacija nevyksta. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Lietus – išganymas upėms ir gyventojams

Pora sausringų metų iš eilės už galvos vertė griebtis ne tik ūkininkus – kentėjo nusekusios upės, daugelyje šulinių dingo vanduo. Šiuo metu situacija gerėja, tačiau neaišku, ar pastarųjų metų scenarijus nepasikartos ir šiemet.

Vakar kiek po dešimtos ryto Sanžilėje ties Bernatoniais vandens lygis siekė 30,7 cm, Nevėžyje ties Panevėžiu – 116,8 centimetro. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad šie duomenys yra artimi vidutiniam daugiamečiam sausio mėnesio lygiui visoje Šiaurės Lietuvoje. Nepaisant to, kad situacija artima vidutinei normai, pasak jo, padėtis labai neįprasta – nėra nei ledo, nei sniego.

Pasak J. Šimkaus, sausį lijo, dirva prisisotinusi drėgmės ir vanduo nelabai geriasi į gruntinius vandenis. Nors kaip sausiui oro temperatūra ganėtinai aukšta, tačiau, pasak vedėjo, ji per žema, kad drėgmė intensyviai garuotų.

„Kai praktiškai nėra garavimo, visi iškritę krituliai nuteka į upes. Tuo metu vasarą vos ne du trečdaliai iškritusių kritulių išgaruoja per augmeniją ar tiesiog dėl aukštos temperatūros, tad tokio menko intensyvumo lietus nebūtų tiek pakėlęs vandens lygio“, – jis aiškina, kad upėse atsirado daugiau vandens tik dėl tam tikrų susiklosčiusių sąlygų.

Nepalijus vanduo vėl netrukus nusenka. Tad situacija upėse gana sparčiai kinta. Maždaug sausio viduryje vandens lygis Sanžilėje buvo pakilęs maždaug dvigubai, tačiau po kelių dienų pradėjo kristi ir pasiekė dabartinį lygį. Nevėžyje situacija buvo panaši – sausio viduryje vandens lygis buvo apie 2,10 metro, maždaug po savaitės drastiškai nukrito ir vėl pakilo iki dabartinio lygio.

Neaiški situacija

Pernai šalyje buvo fiksuota hidrologinė sausra, užpernai ji buvo kiek mažesnė. Šiuos metus kol kas labai sunku prognozuoti. Pasak J. Šimkaus, ši žiema labai neįprasta, tačiau viskas priklausys nuo pavasario.

„Tarkime, pernai jau balandžio mėnesį buvo fiksuojami vasaros vandens lygiai. Sausra kai kuriuose rajonuose prasidėjo nuo balandžio. Jei žiema bus tokia kaip dabar ir niekas ekstremaliai nepasikeis, aišku, kad pavasario potvynio nebus, nes nėra susikaupusio sniego“, – mano jis.

Pasak J. Šimkaus, paprastai per žiemą susikaupęs sniegas pradeda tirpti kovo–balandžio mėnesį ir tuomet upės būna labiausiai pakilusios. Vėliau jos po truputį senka, o vasarą pasiekiamas minimumas.

Jei vasarį visgi daug prisnigtų, šie krituliai tiesiog gulėtų ant žemės ir į paviršinius vandens telkinius kurį laiką nepatektų, o upės nusektų. Tačiau J. Šimkus sako, jog tai žiemoms įprasta ir upes tuo metu maitina gruntiniai vandenys, kurie dabar normalaus lygio.

Vedėjo teigimu, savaitei į priekį didesnio šalčio ir sniego neprognozuojama. Ilgalaikės vasario prognozės rodo, kad paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo bus šiltesnis nei įprastai.

„Galima daryti prielaidą, kad ir vasarį sulauksime teigiamų temperatūrų. Taigi krituliai bus skysto pavidalo – iš karto nutekės į upes, susigers į gruntinius vandenis“, – sako J. Šimkus.

Jei toks scenarijus išsipildytų, vanduo upėse ir šiemet gali nusekti pavasario vidury ar pabaigoje. Pasak jo, tuomet prasideda augalų vegetacija, oras sušyla ir prasideda garavimas.

„Iškritę krituliai išgaruoja ar sunaudojami kituose procesuose – į upes nebepatenka“, – specialistas neatmeta tikimybės, kad ir šiemet gali būti sausa.

Tiesa, toks scenarijus tik tikėtinas.

Šuliniams gerai

Pasak J. Šimkaus, tokia gana šilta, besniegė žiema žmonių šuliniams pildytis yra palanki. Jis aiškina, kad gruntinių vandenų lygis reaguoja žymiai labiau pavėlavęs – ne taip staigiai, kaip paviršiniai vandenys. Tad jie po sausos pernykštės vasaros pradėjo kilti tik sausį.

„Tikėtina, kad žiemai baigiantis situacija žmonių šuliniuose bus pasitaisiusi“, – mano Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.

Upėms tokios sausos vasaros ir nusekęs vanduo itin nepalankus reiškinys. Pasak J. Šimkaus, dabar augalija upėse ramiai miega – vandens temperatūra žema, šviesos mažai ir vegetacija nevyksta. Tad jai ledo nebuvimas nėra aktualus. Kad nėra ledo, gyvūnijai taip pat gerai – žuvys nedūsta dėl deguonies stygiaus.

„Aišku, jeigu pavasarį prasidėjus žuvų migracijai, nerštui upės bus nusekusios, kai kurios nerštavietės tampa nepasiekiamos, jų sumažėja ir tai nėra gerai“, – sako jis.

Be to, kai upėse daugiau vandens, jis būna švaresnis. Pasak vedėjo, nors į paviršinius telkinius išleidžiamos jau valytos nuotekos, tačiau kai vandens mažai, jų koncentracija būna didesnė ir tai nėra palanku gyvūnijai.

J. Šimkus priminė, kad šalyje yra upių, kurios sausringą vasarą visiškai išdžiūsta, ir tai nėra unikalu. Pasak jo, Nevėžis išdžiūvęs dar nebuvo, bet pernai buvo fiksuotas gamtosauginis upės debitas (vandens lygio riba, kad būtų užtikrintos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos). Tad, vedėjo teigimu, jei trečius metus iš eilės susiklostytų panaši situacija, upei tai nėra gerai – ji degraduoja, keičiasi.

„Tarkime, vertingas žuvis keičia mažiau vertingos, labiau prisitaikiusios prie pablogėjusių sąlygų. Tai nėra palanku“, – aiškina jis.

Priklausomi nuo orų

Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė sako, kad nesant įšalo lyjant visas vanduo susigeria į žemę, tad ji šlapia.

„Kol kas didelės tragedijos dar nematyti. Žemė dar geba priimti drėgmę ir dar viskas vegetuoja“, – sako ji.

Pirmininkės manymu, jei pavasarį ir vasarą būtų tokia sausra kaip pastaruosius porą metų, kiltų problemų. Dabar žemė drėgmės prisigėrusi ir iki gegužės bent jau kažkiek jos išlaikys. Tad vos sušilus orams, pasėliai turės iš ko augti, tačiau, jei nelis, bus bėdų.

D. Kuzmienės teigimu, nėra gerai, kai nėra ir sniego. Pasak jos, po jo apklotu augalai pailsi.

„Dabar augimo tokio nėra, bet negalima pasakyti, kad visiškai neauga. Jeigu užšaltų ant pliko lauko ir būtų koks 15 šalčio, tada nebūtų gerai, nes gali nutrūkti šaknytės“, – sako ji.

Pirmininkės teigimu, augalai ne tiek iššunta po sniegu, o jo nesant šaltis nuplėšia šaknis.