-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Besikeičiantis klimatas – sausos vasaros ir besniegės žiemos smarkiai koreguoja gamtos planus. Prieš kelias dienas iš pasiplaukiojo valtimi po Lėvenį grįžusi Piniavos gyventoja Vlada labai nusistebėjo, kad upė vietomis virtusi tiesiog šlapia pieva. Ji įsikūrusi šalia ir anksčiau esą dar taip seklu nebūdavo.
„Daug metų gyvenu ant upės kranto, bet taip nemačiau – visą ruožą nuo Piniavos tilto iki sodų, kone du kilometrus, sugalvoję plaukti valtimi šią tiesiog vilkome rankomis. Kojos pynėsi ilgose žolėse, klimpo į dumblą, kibo siurbėlės, o vandens beveik nėra“, – pasakoja pašnekovė.
Vlada šalia savo sodybos turi maudyklą, ją pati prižiūri, valo. Tai esą daro ir netoli upės gyvenantys kaimynai. Tačiau kiti Lėvens plotai akivaizdžiai pelkėja.
„Ir seniau upė želdavo, bet iš pakraščių, o dabar visa vaga žolėse. Vietomis gylis siekdavo iki kaklo, šią vasarą gerai, jeigu randi vietą, kur apsemia kojas. Net srovės jau nebesimato“, – stebisi piniavietė.
Moteris prisimena laikus, kai pro jos langus matydavosi technika, šienaudavusi Lėvenį. Pasak pašnekovės, žolės iš upės darbininkai išgabendavo didžiules priekabas. Todėl Vlada nesupranta, kodėl tokių darbų šiame vandens telkinyje niekas nebesiima.
„Lėvuo juk nėra upeliukas. Kiek prie jo faunos gyvena – tenka matyti žalčių, lapių, barsukų, neseniai ant savo laiptų radau gyvą vėžlį. Manau, tai galėjo būti ir saugotinas balinis vėžlys“, – pasakoja gyventoja.
Dalis savivaldybių, kaip ir Panevėžio miesto, rengiasi upę šienauti, tad Vlada klausia, kodėl rajono Savivaldybė to nesugalvoja.
Apie sunkią Lėvens būklę kalba ir baidarių nuomos verslą prie šio vandens telkinio 35-erius metus turintis Tiltagalių gyventojas Gintaras Taujanskas. Vyras sako, kad jau keleri metai ši upė sekli, bet šiemet net žuvys orą sunkiai jos vandenyse begaudo.
„Neseniai praėjusios liūtys šiek tiek papildė vandens, bet iki tol net žolės neberodė upės tėkmės krypties“, – tvirtina verslininkas.
Šią vasarą po karantino apribojus lietuvių keliones, jo paslaugos kaip niekad yra reikalingos. Svečių į nuomos punktą atvyksta net iš kitų Lietuvos miestų. Tačiau viską gadina gamta, jos skurdą vyras bando kompensuoti siūlydamas papildomas pramogas.
„Jeigu kas domisi baidarėmis, iš karto perspėju, kad Lėvuo išsekęs. Galiu tiesiai pasakyti: tai jau nebe sportas su kliūtimis, o kankynė. Bet kas vis tiek atvyksta, randa ką veikti pakrantėje: kuria laužus, stato palapines“, – teigia G.Taujanskas.
Sovietiniais laikais, anot jo, Lėvuo pagal populiarumą buvo ketvirta upė Lietuvoje plaukymo entuziastams. O dabar, kaip tikina pašnekovas, tikriausiai to paties sąrašo gale.
Verslininko nuomone, prie klimato įtakos upei prisidėjo ir ant jos įsikūrusi privati vandens elektrinė prie pat Panevėžio rajono ribos bei Kupiškio užtvanka. Tokios barikados „išgeria“ telkinį.
Lėvenį esą maitina nuo Anykščių tekanti Viešinta, bet ir ji šiemet seklesnė. O žolės, pašnekovo nuomone, upėje suvešėjo dėl besaikio ūkininkų laukų tręšimo. Su lietumi patenkančios trąšos patinka ir vandens augalijai.
„Visi žiūri savo interesų: elektrinės savininkai – savo, ūkininkai – savo“, – nuogąstauja baidarių nuomotojas.
Vandens gaivą Lėvenyje keičia žaluma. P. Židonio nuotr.
Paskutinis duomenis peržvelgęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus konstatuoja: Lėvenyje fiksuojama hidrologinė sausra.
Čia vandens lygis jau žemiau mažiausio vidutinio daugiamečio. Ties Berčiūnais šis rodiklis siekia 8 centimetrus
„Šių metų liepos mėnesį vidutinis Lėvens lygis 30–40 centimetrų žemesnis, nei anksčiau tokiu metu. Upė gana nusekusi“, – teigia hidrologas.
Įtakos sausrai, anot jo, turėjo šilta žiema be kritulių, aukšta vasaros temperatūra. Upė nedidelė ir jos gylis kasmet mažėja.
Tokioje pat situacijoje, pasak pašnekovo, atsidūrė dar kelios upės, daugiau Šiaurės Lietuvoje. Stipriai nuseko Mūša, Sidabrava, Žeimena, gamta skriaudžia ir Nerį.
Paklaustas, ar padeda vandens debitui šienavimas, specialistas sako, kad tik gamta gali upei duoti vandens. O žolės šalinimas naudingas tik rekreacijai.
„Nušienaujamos maudyklos, paplūdimiai – geriau ilsėtis, maudytis. Bet ekologiniu požiūriu upei tai nėra naudinga. Žolės paprastai suveši tik vasarą, kai sąlygos yra palankesnės“, – aiškina J. Šimkus.
Lėvuo buvo tvarkytas ne tik sovietmečiu, bet ir prieš septynerius metus, kai Panevėžio ir Pasvalio rajono savivaldybės vykdė didelį projektą gamtai išsaugoti ir ją turizmui pritaikyti. Tada gerinta vandens telkinio ekologinė būklė tam tikrose atkarpose – išvalytas per trijų kilmetrų Lėvens upės ruožas ties Piniavos kaimu ir Sanžilės upės ištakomis: pašalintas susikaupęs dumblas, įvairios sąnašos, buitinės atliekos, perteklinė augmenija.
Tam panaudota beveik 300 tūkstančių eurų
„Projektas davė naudos, paskui mes dar stebėjome Lėvenį, bet dabar jau panašių planų valyti upės neturime“, – informuoja Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus specialistė Sigita Biveinienė.
Daugiau dėmesio dabar nuspręsta, anot jos, skirti laukų melioracijai tvarkyti, kuri taip pat papildo upes vandeniu. Tačiau labiausiai, pasak pašnekovės, lemia klimatas.
Gal šiek tiek turi įtakos ir tokie objektai kaip elektrinės, užtvankos, galbūt todėl, S. Biveinienės teigimu, vis pasigirsta kalbų pastarąsias ardyti, upių vagas natūralizuoti.
„Gamta labai jautri, ir projektai, statiniai, įvairi žmogaus veikla jai turi įtakos. Tai visgi keičia ekosistemą“, – pabrėžia Savivaldybės atstovė.
Šienauti upių rajono Savivaldybė nesirengia. O jei kada ir sugalvotų, tik samdytų tokias paslaugas, bet technikos nepirktų, kaip tai padarė Aukštaitijos sostinė.
Su Europos Sąjungos parama miesto Savivaldybė už 80 tūkst. eurų įsigijo amfibiją Nevėžiui ir Žagienio upei šienauti. Pernai ši mašina pradėjo dirbti, bet darbai greit sustojo. Paaiškėjo, kad mieste nėra specialisto, kuris galėtų sėstis prie tokios technikos vairo – vandens paviršiuje galintį plūduriuoti traktorių vairuoti turi teisę tik laivavedžio kursus baigę asmenys.
Tokių specialistų parengti nepavyko ir šiemet, Savivaldybės teigimu, sutrukdė karantinas, nes iki šiol neorganizuoti jokie kursai laivavedžiams.
Tačiau Anykščių savivaldybė, įsigijusi tokią pat techniką, prasitarė žurnalistams, kad identiškų amfibijų techninė specifikacija neleidžia jų naudoti upėse – esą metaliniai šienpjoviai geriausiu atveju įveiktų mažo tvenkinio apžėlusią pakrantę. Be to, ir draudimas nenori drausti priemonės, kuri, įtariama, ilgai netarnaus.
„Tai tik nepagrįstos kalbos, – patikino Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Nupirkta pjovimo mašina, anot jo, prieš pasirašant pirkimo sutartį buvo išbandyta – technika esą ir pjovė, ir plaukė. O dabar ji stovi UAB „Panevėžio specialus autotransportas“ garaže ir laukia kvalifikuoto kapitono.
Bet miesto Savivaldybė negaišta laiko ir Nevėžiui šienauti šiuo metu tokia paslauga perkama.
„Mes ir seniau taip darėme. Pradėsime pjauti žolę upėse, gal vėliau prisijungs ir amfibija“, – patikino D. Vadluga.
Komentarai
-
- Gamta ima merdėti
- 09:31 2020.07.18
Rodyti visus komentarus (1)Žaliosios girios botaniniame-zoologiniame draustinyje plyniomis kertamas miškas. Lėvuo, Nevėžis baigia užakti nuo dumblių ir žolių. Numelioruoti Lėvens intakai tapo užžėlusiai krūmais ir žolėmis grioviais. Gatvėse barstoma druska, trąšos skatina tą upių užžėlimą. Bet valdžia taupo pinigus, visai gamtos saugojimu nesirūpina. Kerta ne tik miesto medžius, bet ir šaką, ant kurios tupi.