Ledynuose besiverianti milžiniška skylė matoma net iš kosmoso

Ledynuose besiverianti milžiniška skylė matoma net iš kosmoso

Antarkties ledynas ištisus metus patiria reikšmingų pokyčių. Kai kurios jo anomalijos nebuvo paaiškintos kelis dešimtmečius.

Viena tok – toje pačioje vietoje pasirodanti Maud Rise properša, kurios plotas – didesnis nei Lietuvos. Šis paslaptingas procesas Pietų ašigalyje mokslininkus glumina jau 50 metų – kas ten vyksta, kad viduryje Antarktidos jūros ledo susiformuoja tokio dydžio skylė? Dabar surinktus duomenis ištyrę ir išvadas pateikę mokslininkai tikina, kad jiems pavyko išsiaiškinti šio reiškinio – Maud Rise properšos – priežastis.

Užfiksavo palydovas

Pirmą kartą mokslininkai šią skylę lede pastebėjo 1974 ir 1976 metais per Vedelio jūroje vykusius tyrimus, kai JAV orų palydovas „Nimbus 5“ pradėjo nuolatinį Antarkties ledo stebėjimą.

Nuo to laiko properša atsiveria beveik kiekvienais metais – skirtingo dydžio, bet visada toje pačioje vietoje.

Ypač didelė ji buvo žiemomis nuo 1974 iki 1976 m., todėl mokslininkai manė, kad tai kartosis kasmet.

Tačiau nuo tada atviro vandens lopinėlis vidury ištisinio daugiamečio ledo, dengiančio didžiąją dalį Vedelio jūros, susiformuodavo arba nereikšmingo dydžio, arba jo nebūdavo išvis.

Bet 2016 ir 2017 metais properša vėl atsivėrė.

Nors šiek tiek mažesnė nei prieš pusę amžiaus, jos plotas įspūdingas: apie 85 tūkstančius kvadratinių kilometrų – maždaug pusantros Lietuvos teritorijos.

Kaip ir anksčiau, po kurio laiko properša beveik visiškai išnyko.

Daugiamečiuose ledynuose properšos susidaro retai, o dar rečiau jos būna tokios didelės ir egzistuoja ilgą laiką (savaites ar net mėnesius).

Kamščiatraukio efektas

Mokslinis straipsnis, paskelbtas žurnale „Science Advances“, atskleidžia Maud Rise properšos prigimtį.

Kaip paaiškėjo, šį keistą reiškinį sukelia keletas veiksnių, kurie sėkmingai susitiko šioje Pasaulio vandenyno vietoje.

Didžiausią įtaką atsirasti properšai Vedelio jūroje daro vandens masės, judančios kampu vėjo krypčiai. Dėl planetos Koriolio jėgos judantys objektai Pietų pusrutulyje svyra į kairę (o Šiaurės pusrutulyje – į dešinę). Be to, didėjant gyliui, pasvirimo kampas tik didėja ir sukuria spiralinį sūkurį.

Pati properša susidaro netoli povandeninio kalno.

2016 ir 2017 m. dėl stipresnių vandenyno srovių aplink šią vietą susikūrė kamščiatraukio efektas, kuris sūresnį vandenį, esantį povandeninio kalno papėdėje, išstūmė į paviršių. Darbą perėmė vėjas, išnešiojęs druską aplink pradėjusį tirpti ledą.

Stebėjimai parodė, kad būtent 2016 ir 2017 metais vėjas buvo sustiprėjęs iki reikšmių, artimų 1974 metais, kai properša buvo didžiausia.

Taigi planetos sukimosi jėgos ir vėjas sukūrė šį mįslingą reiškinį. Nors iš senesnių laikų duomenų nėra, tačiau gali būti, kad čia savo žodį tarė ir prasidėję klimato pokyčiai.

Komentarai

  • Reikia pirkti milžinišką kamštį ir užkimšti kiaurymę. Skiriam 3% nuo bvp! Išgelbėsim planetą!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite