Laukia nuomonės dėl laiko sukiojimo

Laukia nuomonės dėl laiko sukiojimo

 

Lietuviams jau daug metų piktinantis dėl įvedamo vasaros ir žiemos laiko, šalies Vyriausybė Europos komisijai (EK) siūlo atsisakyti jį keisti dukart per metus ir palikti galioti vasaros laiką. Savo nuomonę dėl laiko keitimo iki rugpjūčio 16-osios gali išreikšti ir kiekvienas gyventojas, organizacijos bei verslas.

Internete skelbiamas klausimynas visomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis (išskyrus airių) ir gali būti pildomas bet kuria kalba, tačiau, jeigu galima, prašoma pildyti anglų kalba.

Perėjimą prie vasaros laiko reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kurioje nurodoma, kad vasaros laikas visose valstybėse narėse galioja nuo paskutinio kovo sekmadienio iki paskutinio spalio sekmadienio. Direktyva priimta neribotam laikui, tai yra ji galioja iki tol, kol bus pakeista arba panaikinta. Tam reikės Europos parlamento ir valstybių narių (Tarybos) pritarimo.

 

Kai kurios ES valstybės neseniai Komisijai išsiuntė raštus dėl laiko kaitaliojimo. Pavyzdžiui, Suomija paprašė, kad laiko persukimas būtų panaikintas, o Lietuva ragino persvarstyti dabartinę sistemą, atsižvelgiant į regioninius ir geografinius skirtumus. Europos Parlamentas žiemą priėmė rezoliuciją, prašydamas EK atlikti išsamų direktyvos vertinimą ir pateikti siūlymą dėl pertvarkymo.

EK atstovybės Lietuvoje ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega sako, kad iki rugpjūčio vidurio savo nuomonę šiuo klausimu gali pateikti ir gyventojai, ir suinteresuoti subjektai, ir valstybės ar valdžios institucijos atstovai, ir įmonės ar organizacijos.

Klausimai nesudėtingi – reikia nurodyti vardą, pavardę, elektroninį paštą, šalį, kas atsako į klausimus – fizinis asmuo, valstybės ar valdžios institucijos atstovas. Prašoma pasidalyti bendra patirtimi keičiant laiką du kartus metuose – nuo labai teigiamos iki labai neigiamos. Taip pat klausiama, kuriai alternatyvai pritariama – išlaikyti dabartinę tvarką ar visose ES šalyse panaikinti laiko keitimą.

Ne balsavimas ar referendumas

Kol kas sunku pasakyti, ar lietuviai labai aktyvūs teikdami savo nuomonę dėl laiko kaitaliojimo, tačiau, M. Vaščegos manymu, sprendžiant iš žiniasklaidos rodomo dėmesio ir iš kitų ES narių girdimų žinių, susidomėjimas šia tema didelis.

„Be jokios abejonės, laikas – ar jis kaitaliojamas, ar ne ,– toks labai artimas dalykas. Kaip mes matome, yra nemažas susidomėjimas“, – sako M. Vaščega.

Pasak pareigūno, EK visada skelbia tokias konsultacijas, norėdama surinkti informaciją, įvertinti viešąją nuomonę, kad ja būtų galima pagrįsti teikiamus siūlymus.

„Reikia suprasti, kad pats klausimynas nėra balsavimas tiesioginiu būdu ar referendumas šiuo klausimu, bet į jį tikrai atsižvelgsime galvodami, kaip elgtis toliau“, – sako M. Vaščega.

Jo teigimu, numatyti du galimi sprendimo variantai – palikti dabartinę tvarką arba panaikinti galimybę kaitalioti laiką. Kiekviena ES valstybė galėtų pasirinkti, koks laikas joje nuolat bus – vasaros ar žiemos. Pareigūnas priminė, kad laikrodžių persukimas dabar įtvirtintas direktyvoje – teisės akte. Jam panaikinti vien tik EK pasiūlymo nepakaks. Tam reikės ir valstybių narių pritarimo.

Taikoma jau seniai

Dauguma ES valstybių vasaros laiko susitarimų laikosi jau ilgai – dalis jų pradėti taikyti dar Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų metais ar per naftos krizę aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje. Tuomet siekta taupyti energiją, tačiau buvo ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl saugesnio eismo, daugiau laisvalaikio šviesesniais vakarais.

ES mastu vasaros laiko susitarimai egzistuoja nuo devintojo dešimtmečio. Teisės aktais dėl vasaros laiko siekta suvienodinti galiojančius nacionalinius tvarkaraščius, kurie įvairiose šalyse skyrėsi, kad bendrojoje rinkoje būtų vienodai pereinama prie kito laiko.

Teigiama, jog šiuo metu galima daryti vieną pagrįstą išvadą, kad leidus valstybėms narėms keisti laiką nesuderintai, vidaus rinka patirtų neigiamą poveikį – susidarytų transporto, ryšių ir kelionių nepatogumų, padidėtų tarptautinės prekybos išlaidos. Viena pagrindinių priežasčių įvesti vasaros laiką buvo energijos taupymas, bet tyrimai rodo, kad bendras sutaupytos energijos kiekis labai nežymus. Tvirtų faktų apie bendrą poveikį sveikatai vis dar nenustatyta. Taip pat nenustatytas ir patikimas ryšys tarp vasaros laiko susitarimų ir kelių eismo įvykių, o dėl automatizavimo gyvulininkystei jis iš esmės nebedaro įtakos.

EK nuolat gauna piliečių atsiliepimų apie vasaros laiką, kuriuose dažnai nurodo, ką jie suvokia kaip neigiamą laiko keitimo poveikį sveikatai, tačiau kai kurie prašo, kad esama tvarka būtų išsaugota, nes esą turi teigiamų aspektų.

Nepakankamai ištirta

Higienos institutas 2016 metais atliko 38 mokslinių publikacijų apie vasaros laiko įvedimo (atšaukimo) poveikį žmonių sveikatai apžvalgą. Pasak vienos autorių, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Technologijų vertinimo skyriaus vadovės Raimondos Janonienės, pagal apžvalgos duomenis pateikti vienareikšmišką atsakymą, kokį poveikį vasaros laikas daro žmonių sveikatai, negalima – tai nėra pakankamai ištirta. Tyrimų, kuriuose buvo vertintas vasaros laiko poveikis miegui, sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, nelaimingiems atsitikimams keliuose ir darbe, psichikos sveikatai bei fiziniam aktyvumui, gauti rezultatai kontroversiški ir dėl metodologinių trūkumų nepatikimi.

Po to, kai Higienos institutas parengė šią apžvalgą, publikuota informacija apie Suomijos Turku universiteto mokslininkų atliktą tyrimą. Jie nagrinėjo vasaros laiko poveikį išeminio insulto rizikai. Skelbiama, kad išeminio insulto rizika per pirmąsias dvi dienas po vasaros laiko įvedimo buvo 8 procentais didesnė, palyginti su kitais laikotarpiais. Sergantiesiems vėžiu ir vyresnio amžiaus asmenims rizika patirti išeminį insultą buvo atitinkamai 25 procentais ir 20 procentų didesnė iš karto po vasaros laiko įvedimo, palyginti su kitais laikotarpiais. Didesnio mirčių nuo išeminio insulto atvejų skaičiaus per pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo nebuvo nustatyta. Nors tyrimo autoriai nustatė sąsają tarp vasaros laiko įvedimo ir tam tikrų gyventojų grupių didesnės rizikos patirti išeminį insultą, tačiau tvirtesniam priežastingumui pagrįsti rekomendavo atlikti daugiau tyrimų.

Komentarai

    • uz ziemos laika

  • Tik už žiemos laiką!

    • Už žiemos laika

  • Komentarai po straipsniu – nieko nepakeis. Reikia sudalyvauti apklausoje – ten, kur pirmame komentare nuoroda įkelta.

  • UŽ VASAROS LAIKĄ

  • Aš tik už vasaros laiką. Noriu daug šviesos, o ne 16 h jau( žiemos laiku) vakaro. Užmiestyje 17 h keliuose dar daug žmonių, o matomumas naktį. Tik už vasaros laiką .

  • Tik žiemos laikas (UTC+2), nes jis logiškai priderintas prie tamsos. Vasarą, kai šviesu nėra didelės esmės koks tas laikas.

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų