-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dešimčiai minučių žvakučių ugnelės nušvietė tamsą mokyklų, įstaigų, įmonių, gyvenamųjų namų languose.
Ši pilietiškumo iniciatyva „Pergalės šviesa“ organizuojama kasmet nuo 2008 metų. Ja prisimenamas 1991 metų sausis, kai vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinį laimėjimą – tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę.
Sausio 13-osios išvakarėse languose suplazdėjusios žvakutės paskelbė Laisvės gynėjų dienos renginių pradžią.
Panevėžyje šeštadienį nuo 8 val. Laisvės aikštėje prie Savivaldybės veiks instaliacija „Laisvė“.
Sausio 13-ąją 10 val. panevėžiečiai kviečiami į Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamas šv. Mišias už Laisvės gynėjus.
Nuo 11 iki 16 val. Kraštotyros muziejuje bus galima apžiūrėti parodą „Išsaugota laisvė“.
12 val. tradiciškai prie Savivaldybės vyks iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija. Po jos, 13 val., Sausio 13-osios skvere bus padėtos gėlės, pagerbiant Laisvės gynėjų aukas.
15 val. kino centre „Garsas“ bus rodomas nemokamas Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos bendros gamybos vaidybinis ilgametražis filmas „Sausis“ (rež. V. Kairišas, N-13).
17 val. Sausio 13-osios skvere – vakaras prie Laisvės laužo. Bus dalijamasi prisiminimais, skambės dainos, atėjusieji bus vaišinami kareiviška koše ir arbata, vyks Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karinės technikos paroda.
1991 m. sausio 13 d. sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Siekdama užgesinti lietuvių laisvės siekį ir kelti gyventojų nepasitenkinimą, Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę blokadą, o vietinė Lietuvos komunistų partija planavo valstybinį perversmą, kuriuo galutinai būtų sužlugdyta nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija.
Aukščiausią įtampos tašką Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos santykiai pasiekė 1991 m. sausį.
Sausio 10-12 dienomis Sovietų Sąjunga kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus tikėdamasi visiškai perimti jų kontrolę, o ilgainiui atkurti Komunistų partijos politinę valdžią Lietuvoje.
Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą. Žmonės iš visos Lietuvos vyko į Vilnių ginti savo nepriklausomybės.
Sovietinės armijos kareiviai, nepaisant aktyvios drąsių Lietuvos nepriklausomybės gynėjų gausos, brutalia jėga užėmė Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Perėmus žiniasklaidos objektus, netrukus buvo pradėta organizuoti okupantų propagandinė veikla, visuomenei transliuojanti melagingą informaciją. Gindami svarbiausius objektus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis, į kurias šaltakraujiškai buvo atsakyta beginklių žmonių žudynėmis.
1991 m. sausio 13 d., sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Svarbiausias nepriklausomos Lietuvos valstybingumo simbolis – Aukščiausioji Taryba – Laisvės gynėjų dėka buvo išsaugota.
