Savivaldybės specialistai ramina, kad pašalinti pavojų keliantys kaštonai ir liepos, kuriuos kirsti nurodė dar prieš dvejus metus tyrimą atlikę dendrologai. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Laisvės aikštėje lekia skiedros

Laisvės aikštėje lekia skiedros

Rekonstruojamoje Panevėžio Laisvės aikštėje prie zujančios statybinės technikos prisijungė ir pjūklai – čia vėl kertami medžiai.

Panevėžio savivaldybės atstovai aiškina, kad naikinami medžiai yra paveikti puvinio, keliantys pavojų žmonių saugumui. Aikštės atnaujinimo darbus prižiūrintys specialistai tikina, kad tai paskutinis medkirčių vizitas į ją.

Savivaldybės Architektūros skyriaus specialistės Vitos Bubliauskaitės teigimu, šįkart nukirsti buvo šeši medžiai: penki Laisvės aikštėje ir vienas itin prastos būklės Vasario 16-osios gatvėje, netoli rajono Savivaldybės. Tą jie buvo priversti padaryti po ekspertų atliktų dviejų detalių tyrimų: išvadas teikė dendrologai, vėliau papildomai pasitelkta akustinė tomografija, kai specialiu prietaisu neinvaziniu būdu analizuojama kamieno vidinė struktūra. Pasak V. Bubliauskaitės, atliekant šiuos tyrimus nustatyta, kad medžių būklė prasta – kamienai pažeisti puvinio, trūkę, yra drevių, pasvirę, žaizdoti kamieno apačioje. Didžioji dalis pažeistų medžių buvo iškirsta dar praėjusiais metais, tačiau pradėjus Laisvės aikštės rekonstrukciją pasimatė, kad kertamųjų yra ir daugiau.

„Po ilgų diskusijų su projektuotojais nuspręsta, kad reikia kirsti dar šešis medžius, kurie itin prastos būklės ir trukdo įgyvendinti projektinius sprendinius. Pavyzdžiui, prie rajono Savivaldybės augęs kaštonas nors ir žaliuojantis, tačiau iš vidaus buvo jau visas išpuvęs. Visi nupjauti kaštonai buvo kritinės būklės, tikėtina, kad ilgiau kaip penkerius metus jie nebūtų išstovėję. O liepas teko kirsti ir dėl projektinių sprendinių. Jos augo per tankiai, negalėjo tinkamai formuoti lajų, skurdo“, – tvirtino V. Bubliauskaitė.

Jos teigimu, vykdant Laisvės aikštės rekonstrukciją buvo išduoti leidimai kirsti 25 medžiams, nors mokslininkai, įvertinę želdinių būklę, siūlė kirsti dvigubai tiek.

Sodins naujus

Pasak V. Bubliauskaitės, vietoj iškirstų medžių bus pasodinta kone triskart daugiau naujų želdinių, tarp jų 65 medžiai: puošmedžiai, turkiniai lazdynai, kanadinės cūgos, magnolijos, pupmedžiai, vyšnios, uoginės obelys, hamameliai, šermukšniai, ginkmedžiai, kiti želdynai bei įrengti gėlynai. Pagal projektą numatyta, kad šiaurinėje aikštės dalyje esančią erdvę formuos liepos, ąžuolai ir kaštonas su įspūdingomis paviršinėmis šaknimis. Juos papildys naujai sodinami medžiai – kukmedžiai, puošmedžiai, pupmedis. Medžių grupes papildys aukšti ir žemi krūmai. Šiaurinės erdvės centrą užpildys žoliniai augalai. Vidurinė aikštės dalis bus patankinama pasodinant uoginę obelį. O pietinėje aikštės dalyje augantys koloniniai vardiniai ąžuoliukai bus iškeliami į šiaurinę dalį. Suformuojami gėlynai ir pievos, kuriuose bus pasodinti ažūrišką lają turintys medžiai – šermukšnis ir ginkmedis.

„Žaluma yra Laisvės aikštės projekto prioritetas, tačiau medžiai neturi kelti pavojaus praeivių saugumui. Jie negali būti pažeisti, ligoti ar dėl nepalankių sąlygų skursti“, – sprendimą išgenėti medžius motyvavo V. Bubliauskaitė.

Grindinio nesaugos

Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad praėjusiais metais archeologų atkastas istorinis grindinys taip pat nėra toks vertingas, kad jį derėtų saugoti. Praėjusių metų gegužę maždaug 60 kv. metrų plote atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, atkasta grindinių fragmentų, keramikos liekanų, kurie priskiriami XVIII, XIX ir XX amžiams, taip pat rasta 1730 metų carinė moneta – smulkus to meto pinigas. Nors buvo svarstoma lauko akmenimis grįsto grindinio fragmentą išsaugoti ir palikti Laisvės aikštėje po stiklo gaubtu atvirą, vėliau šios minties atsisakyta.

„Šis grindinys nėra vertingas, todėl bus tiesiog užkastas“, – teigė V. Bubliauskaitė.

Naujos pramogos

Laisvės aikštės rekonstrukcijos projektas turėtų būti baigtas iki šių metų pabaigos, tačiau gali būti, kad kai kurios erdvės panevėžiečiams bus atvertos ir anksčiau. Šiuo metu jau bebaigiamos kloti plytelės šiaurinėje aikštės dalyje, taip pat baigiami fontano įrengimo darbai.

Nors dabar Laisvės aikštė virtusi apkasais, galima matyti, kad pagrindinės jos funkcinės zonos nesikeis: masinių renginių vieta lieka ta pati – tarp viešbučio ir J. Miltinio dramos teatro. Centrinėje dalyje bus kasdienio ir rekreacinio naudojimo erdvė, o priešais Savivaldybę – reprezentacinė erdvė, iš čia iškeldinta ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Laisvės aikštės veidas pasikeis kardinaliai. Centrinės aikštės dalies ašimi ir traukos centru taps 25 metrų skersmens fontanas, trykštantis tiesiai iš grindinio. Čia galės žaisti vaikai, o į fontaną integruotose medinėse terasose suaugusieji jaukiai prisėsti su kavos puodeliu. Šalia atsiras ir įvairaus amžiaus vaikams skirta žaidimo aikštelė su įvairiomis laipynėmis, balansine karusele ir net interaktyviu muzikiniu kamuoliu. Rytinėje aikštės dalyje suplanuotos medinės maumedžio lentų terasos, kuriose siūloma įrengti lauko kavines, o tarp želdynų kalniukų numatyti šachmatų stalai.

Šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje vietoje išardytos atraminės sienos bus amfiteatriniai laiptai su vietomis ant jų prisėsti.

Po rekonstrukcijos nebegrįš į Laisvės aikštę buvusios skulptūros – jas žadama perkelti į suplanuotą parkelį esamos autobusų stoties perono vietoje.

Tvarkys ir aplinkines gatves

Pagal Laisvės aikštės rekonstrukcijos projektą tvarkomos ir aplinkinės gatvės: Klaipėdos g. (tarp A. Smetonos g. ir Laisvės a.) ir Respublikos g. (tarp Klaipėdos ir Vasario 16-osios g.). Jas numatyta išgrįsti granito arba betono su akmens masės tekstūra trinkelėmis, bus įrengtos automobilių stovėjimo vietos, šiukšliadėžės, suoliukai, dviračių stovai.

Keičiasi ir P. Plechavičiaus skvero vaizdas. Čia po esamomis pušimis senuosius tradicinius suoliukus keičia modernaus dizaino sėdėjimo vietos. Skvere esančios sienelės viršus irgi keičiamas – šioje vietoje taip pat planuojama įrengti vietą sėdėti.

Visą Laisvės aikštės rekonstrukcija atsieis beveik 6 mln. eurų, iš jų per 2 mln. eurų – ES ir valstybės lėšos, o likusi dalis – miesto biudžeto pinigai.

Komentarai

  • ir savivaldybei neidomu pati nesupranta ką daro su tais medžiais, ir miesto žmonės kita karto atrodo kad visai neidomu, nesuprantu kita karta ar nesugebame pastovėti, ar pastebėja kad kas negražu pranešti,juk čia gyvename ir mūsų miestas,idomu kaip atrodis kaip sutvarkis koks vaizdas kaip su parku vaizdas netenkina nors turėtu tenkinti, pagaliau lentutes pakeitė kur buvo suluže, idomu kur yra pastatytas naujas tiltas ar kas paims medi sugebės, ir toliau , buvo padangos dvi tai kaip praeinu dažnai atkreipiu jau sutvarkė,ar tame pačiame parke pažiurėkite kokie medžiai ar tikrai tokie reikalingi prie to tilto šalia

    • Ponas pilieti, gėda tam mokytojui, kuris mokė tamstą lietuvių kalbos. Gėda būti beraščiu, nors miestą ir labai myli…

  • Ir labai gerai, kad tos skiedros lekia! Pagaliau Panevėžys įgis šiuolaikiško miesto vaizdą, o ne taip, kaip iki šiol menkavertės eglės ar apdžiuvusiais lapais kaštonai pačioje Laisvės a. žmones gąsdino. Aš tik už permainas! O matėte, koks gražus grindinys klojamas tarp viešbučio ir teatro vietoje to baisaus marmuro?

  • Medžių kirtimo vajus nesibaigia. Buvo leista nukirsti 25 medžius. Nukirsta (užfiksuota, nufotografuota) 41 medis. Tai jiems „pūvantys, nesaugūs“ medžiai. Dabar rašo: iškirs 6, tai, aišku, iškirs dar 10. Pasodins turkinių lazdynų, kanadinių cūgų ir kitokių užsienietiškų hibridų, o Lietuviškos puošnios liepos naikinamos – kelmai liepų 30-35 cm skersmens, kaip ledas . 60 milijonų neturi kur dėti ponai iš savivaldybės. pasižiūrėtų į purvinus, išvažinėtus skverus, mašinoms statyti nebėra vietų – nesirūpina. Nuomonė.

    • Atsakyti
    • Medžiai „nesaugūs“ dar neužmušė nei vieno, o „saugiose“ neapšviestose perėjose krenta žmonės kaip lapai. Tikrai reiktų pakeisti lėšų skirstymo prioritetus.Be to aikštės medžiai ir patys neatlaikys, po šaknų išdraskymo.

  • Ne komentarai, o košmaras! Visi – super žinovai. Manau, pasitikėkime profesionalais. Išlošime daugiau.

  • Labai patiko profesionalus pono Stepono komentaras – visai ne košmaras. Tuoj matosi, kad super žinovas. Gerbiamas Steponai, savivaldybė jau pasitelkė profesionalus ir profesorius. Jie patarė išpjauti 41 ir dar 6 supuvusius ir labai pavojingus žmonėms ir gamtai medžius.

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų