Vos pusmetį Kvala Lumpūre, pirmaujančioje švietimo įmonėje „Mindvalley“ išdirbusi Greta Kesa paskirta vadovauti klientų aptarnavimo komandai, kurią sudaro apie 40 žmonių iš viso pasaulio. Asmeninio albumo nuotr.

Laimingas bilietas į vieną pusę

Laimingas bilietas į vieną pusę

Panevėžietė Greta Kesa sulaukusi vos 23-ejų jau vedė vidinius mokymus tiek vadybininkams, tiek valdybos nariams, didžiulėje lietuviško kapitalo įmonėje. Ir vis dėlto net garantuotos karjeros galimybės jos nepririšo. Dabar jos namai – Malaizijos sostinė, niekada nesnaudžiantis Kvala Lumpūras, kur panevėžietė kitus išmokė švęsti Kūčias ir parodė, kaip smagu ridenti margučius.

Lemtingas medaus mėnuo

Į dangoraižių džiunglėse skendinčią, senovės ir dabarties samplaikos šalį – Malaiziją Greta Kesa išvyko prieš dvejus metus, sulaukusi pasiūlymo dirbti pasaulinėje įmonėje „Mindvalley“.

Panevėžietė juokiasi apie šią bendrovę jau buvo girdėjusi, tačiau įtarė, kad viskas joje atrodo per gerai, jog būtų tiesa. Ir nė neįsivaizdavo, kad greitu laiku Malaizija taps jos namais.

O graži istorija prasidėjo stažuočių programas organizuojančioje didžiausioje tarptautinėje jaunimo organizacijoje AIESEC. Greta jai dėkinga ne tik už profesinius įgūdžius, bet ir sutiktą gyvenimo vyrą vilnietį Nelį.

Vestuves pradėjusi planuoti pora svarstė, kur praleisti romantiškąjį medaus mėnesį.

Abu svajojo apie įspūdingąją Ameriką. Šis neribotų galimybių šalimi laikomas kraštas abiem jau buvo pažįstamas – vieną vasarą porą leido po ją keliaudami ir dirbdami.

Paprašę keturių savaičių atostogų medaus mėnesiui ir gavę sutikimą daugiausia trims, Greta ir Nelis nusprendė, kad tai ir yra ženklas kažką keisti.

„Kas nutiko? Abu nusprendėme iškrėsti kai ką netikėto ir palikti savo tuomečius darbus. Rugsėjo pradžioje iš jų išėjome, rugsėjo viduryje susituokėme, o po kelių savaičių išskridome medaus mėnesio už Atlanto vandenyno su bilietu į vieną pusę“, – pasakoja G. Kesa.

Paprašę keturių savaičių atostogų medaus mėnesiui ir gavę sutikimą daugiausia trims, Greta ir Nelis nusprendė, kad tai ir yra ženklas kažką keisti. Asmeninio albumo nuotr.

Įsimylėję ir spontaniški

Spontaniškieji jaunavedžiai planą turėjo vos mėnesiui. Keliavo po JAV ir kopinėjo medų, o galop nusprendė tiesiog apsigyventi saulės numyluotame Majamyje.

Visgi greitai pradėjo kankinti klausimas „O kas toliau?“ Su turistine viza sutuoktiniai Amerikoje galėjo gyventi iki trijų mėnesių, tad užsibūti galimybių nebuvo.

„Kai kam gali atrodyti, kad situacija fantastiška – du jauni, įsimylėję, ką tik susituokę žmonės gali daryti, ką tik nori. Santaupų dar turėjome, visas pasaulis buvo prieš akis. Bet kai turi tiek daug laisvės, prasideda keisti dalykai – ji ima tave riboti. Toks laisvės efektas kiek netikėtas“, – pasakoja Greta.

Sako, atsitiktinumų nebūna. Turbūt turėjo taip įvykti, kad kai Greta ir Nelis suko galvas, kaip toliau gyventi, socialiniame tinkle akys užkliuvo už draugų iš AIESEC žinutės apie patirtį Malaizijos pirmaujančioje švietimo įmonėje „Mindvalley“.

Jau kitą dieną G. Kesa pildė dokumentus ir kūrė prisistatymo vaizdo filmą potencialiems darbdaviams.

Jaunavedžiai sutarė, kad nepaisant, kokio atsakymo sulauks, jiedu vis tiek leisis į Aziją, nusipirkę bilietą vėlgi tik į vieną pusę. Laimė, po penkių darbo pokalbių ir kelis mėnesius trukusios atrankos panevėžietei atskriejo žinia: „Mindvalley“ komanda jos laukia!

„Krovėmės lagaminus į Malaiziją ir svarstėme, ar kada nors Kvala Lumpūrą galėsime vadinti namais“, – dvejones prieš didžiąją kelionę prisimena Greta.

Jiedu su vyru kartoja, kad vejasi laimę, o ne sėkmę.

„Labiausiai norime būti laimingi. Tai yra mūsų tikslas ir varikliukas. Kas padėjo tokius drąsius žingsnius žengti? Noras pamatyti pasaulį, nuotykių troškimas ir, svarbiausia, didžiulis vienas kito palaikymas“, – tvirtina panevėžietė.

Kultūrų įvairovė

Kvala Lumpūre G. Kesa įsidarbino klientų aptarnavimo vadybininke. Kai kurie pažįstami rėždavo, jog tai – žingsnis atgal, nes Lietuvoje Greta vedė mokymus tūkstančiams žmonių, o dabar visą dieną tiesiog atsakinės į elektroninius laiškus.

„Yra žmonių, mėgstančių reikšti nuomonę jos neprašyti. Jie tarsi žino, kas kitiems bus geriausia. Jaučiau, kad važiuoju į svajonių įmonę ir kad ten bus gerai. O jei bus negerai, darysiu kažką kitą“, – skeptikams atremia G. Kesa.

Jau po pusės metų Greta buvo paskirta vadovauti klientų aptarnavimo komandai, kurią sudaro apie 40 žmonių iš viso pasaulio. Vienu metu jos komandą sudarė kolegos iš septyniolikos šalių ir šešių žemynų. Šiuo metu G. Kesa yra klientų patirties komandos vadovė ir sako esanti labai laiminga, jog darbuojasi tokiame daugiataučiame kolektyve.

Malaizijoje G. Kesai labai trūko šokių, mat Lietuvoje įvairius šokius lankė net keliolika metų. Greitai jauna moteris prisijungė prie modernių indiškų šokių grupės „Bollywood“, o vėliau tapo ir zumbos instruktore.

Malaizijoje Greta ir Nelis gyvena jau dvejus su puse metų. Per tiek laiko sutuoktiniai susidraugavo ir su vietiniais, ir su šalimi – viskas ten pasidarė normalu ir sava.
„Mindvalley“ darbuotojai yra iš daugiau nei 60 valstybių, tad kultūrų skirtumai neišvengiami. Bet aš jų nematau kaip iššūkių, labiau – kaip galimybes praplėsti akiratį. Prieš koronaviruso pandemiją kiekvieną mėnesį biure švęsdavome kultūrines dienas, kai visi kolegos persirengia tos šalies atributika, ragauja maistą, kalba apie papročius“, – pasakoja Greta.

Alinantis karštis ir drėgmė

Visgi G. Kesa prisimena, jog nusileidus Malaizijos oro uoste ir pakeliui į naujus namus ją iš karto nustebino trys dalykai. Pirmiausia – didžiulė drėgmė ir kaitra. Vidutinė mėnesio temperatūra Malaizijoje siekia 27–30 laipsnių. Atvykėlius blaškė ir eismas kairiąja kelio puse.

„Nustebino ir kraštovaizdis. Kelias į miestą apsuptas palmių plantacijų, kuriose, sakoma, gali lankytis ir tigrai – nacionalinis Malaizijos gyvūnas“, – pasakoja Greta.

Pro akis nepraslydo ir kultūrų įvairovė bei žmonių sausakimšos gatvės.

„Kai kam gali atrodyti, kad situacija fantastiška – du jauni, įsimylėję, ką tik susituokę žmonės gali daryti, ką tik nori. Bet kai turi tiek daug laisvės, prasideda keisti dalykai – ji ima tave riboti.“
G. Kesa

„Kvala Lumpūre labai daug prekybos centrų, jų plotai milžiniški. Juokaujama, kad kiekvienoje gatvėje yra po prekybos centrą ir kad gerai juose lankytis, mat oro kondicionierius nemokamas“, – šypsosi G. Kesa.

Vienas dalykas, prie kurio dar ir dabar panevėžietei labai sunku priprasti, – didelis temperatūrų skirtumas. Nors lauke ir naktį, ir dieną, bet kuriuo sezonu gali vaikščioti su šortais ir palaidine, parduotuvėse, viešajame transporte, taksi ir kavinėse sunku išbūti be nertinio ar atvirais batais.

„Patalpose temperatūra skiriasi kartais dešimčia laipsnių nuo juntamos lauke. Kai žinome, jog ilgą laiką teks išbūti viešose uždarose patalpose, visada pasiimame megztinį ar švarkelį“, – pasakoja Greta.

Nevadina imigrantais

Panevėžietės namais tapęs Kvala Lumpūras – greitas miestas, kupinas pokyčių, spalvų ir kamščių. Transporto stotelėse daug malaiziečių, Malaizijos kinų, indų, atvykėlių iš daugybės kitų šalių.

Anot G. Kesos, bet kuriuo paros metu, net ir giliausią naktį, kažkuriame Kvala Lumpūro kampelyje pakliūsi į eismo spūstis. Šiame megapolyje gyvena daugiau nei 7 mln. gyventojų.

„Džiaugiuosi, kad metro sistema puiki ir tiek mano darbas, tiek namai yra arti metro stotelės. Piko valandomis kelionė automobiliu ar autobusu gerokai užtruktų“, – sako Greta.

Egzotiškieji malaiziečiai jai pasirodė labai draugiški ir smalsūs. Labai dažnai vos įsėdus į taksi vairuotojai šviesiaplaukės lietuvaitės teiraujasi, iš kur ir kodėl atvykusi, domisi Lietuva.

„Džiaugiuosi, kad niekada Malaizijoje nesijaučiau svetima. Jie mato, kad nesu vietinė, bet tai neužkerta kelio pagarbai ir bendravimui. Įdomu, kad imigrantais mūsų čia niekas nevadina, vartoja žodį ekspatai“, – pasakoja Greta.

Malaizija – buvusi britų kolonija, tad anglų kalba, ypač Kvala Lumpūre, plačiai paplitusi.

„Sakyčiau, kad 95 proc. vietų susikalbu be problemų, parduotuvėje iškabos ir meniu kavinėse taip pat angliški“, – sako buvusi panevėžietė.

Nuolatinis šiltas oras, daug puikių vietų skaniai pavalgyti, paplūdimiai – Gretai didžiuliai šios šalies privalumai.
Asmeninio albumo nuotr.

Ne vien dangoraižiai

Malaizija išties įspūdinga savo kultūrų mišiniu. Nors politiniu atžvilgiu yra nelygybės tarp malajų, indų ir kinų tautybių, kasdieniame gyvenime G. Kesą žavi, kaip jie sutaria ir sugyvena viename mieste.

Pagrindinė religija Malaizijoje yra islamas, tačiau daug žmonių išpažįsta budizmą, krikščionybę bei hinduizmą. Dėl šių priežasčių šalyje, o ypač sostinėje, pilna visų religijų maldos namų, švenčiamos visų pagrindinių tautų šventės. Būtent dėl to Malaizijoje gausu valstybinių švenčių – kinų Naujieji metai, ramadano pabaigos šventė, Karaliaus gimtadienis, hinduistų šviesos šventė ie pan.

Gretai įspūdį padarė ir Malaizijos gamtos kūriniai. Pasak jos, Kvala Lumpūre iš pradžių gali susidaryti vaizdas, kad esi įstrigęs dangoraižių džiunglėse, tačiau mieste taip pat gausu parkų ir žalumos.

„Malaizijoje daugybė kalnų ir kalvų, kultūriškai turtingų miestų, įspūdingų gamtos stebuklų, nuostabios salos su žydro vandens paplūdimiais“, – vardija pašnekovė.

Kasdienybė kaip atostogos

Greta įsitikino: harmoningoje Malaizijoje labai patogu gyventi – per mobiliąją programėlę gali užsisakyti transportą, maisto, vaistų, užkandžių, siųsti siuntinius ir tiesiog kažką smagaus nusiųsti draugui. Tai ypač paranku buvo per karantiną. Malaizija – tarsi Pietryčių Azijos viduriukas, iš kurio lengva pasiekti kitas šalis ir laisvai keliauti.

„Mums su vyru labai patinka nuolatinis šiltas oras, daug puikių vietų skaniai pavalgyti. Aš mėgstu paplūdimius, o jie – vos už valandos skrydžio. Tai didžiulis privalumas. Kvala Lumpūre didžioji dauguma butų kompleksų turi savo sporto salę ir baseiną. Kitiems tai atrodo kaip atostogos, o mums jau tapo kasdienybe. Tokia kasdienybė Europoje turbūt būtų neįmanoma“, – pasakoja G. Kesa.

Kadangi skirtingų tautų Malaizijoje labai daug – apstu ir skirtingų virtuvių. Gretos mėgstamiausia – aromatingoji Šiaurės Indijos.

„Jei dabar norėčiau ką nors užsisakyti, rinkčiausi indišką duonelę su sūriu, indišką sūrį špinatų padaže bei indišką prieskonių arbatą“, – maistą, užvaldžiusį ir skrandį, ir mintis, vardija Greta.

Panevėžietės namais tapęs Kvala Lumpūras – greitas miestas, kupinas pokyčių, spalvų ir kamščių.

Nematyta atrakcija – margučiai

G. Kesa skaičiuoja, jog Malaizijoje galėtų būti kelios dešimtys lietuvių. Visi turi tradiciją susirinkti Vasario 16-ąją.

Ir Gretos namuose skamba tik lietuvių kalba. Ji didžiuojuosi, jog yra lietuvė, jai labai svarbu išlaikyti savo identitetą svetur.

Bene sunkiausia G. Kesai buvo susitaikyti, kad svarbiausią metų šventę – Kalėdas – švęs ne Lietuvoje su artimaisiais, kaip buvo įpratusi, o karšto klimato šalyje tarp gausybės palmių.

„Pirmaisiais metais atvyko mano tėvai, o jau kitais metais Kūčių vakarienę rengėme savo draugams – malaizietei ir iraniečiui. Stengėmės viską daryti pagal tradicijas, pasakojome jiems apie Kūčių reikšmę, patiekalus, kartu važiavome į krikščionišką bažnyčią. Ir nors labai ilgėjausi artimųjų, buvo smagu su vyru ruoštis šventei“, – pasakoja G. Kesa.

Per Velykas sutuoktiniai netgi subūrė daugybę kolegų ir visi kartu gamino tradicinius lietuvių patiekalus bei rideno margučius.

„Lietuviška tradicija išrinkti stipriausią margutį daugeliui buvo nauja, jie net išsišiepę varžėsi tarpusavyje“, – juokiasi Greta.

Pasiilgo Panevėžio

G. Kesos vyras Nelis visuomet domėjosi technologijomis. Malaizijoje jis dirba savarankiškai. Viena iš Nelio pagrindinių veiklų – technologijų apžvalgos „Youtube“ kanale. Dar jis žaidžia krepšinį, o praėjusiais metais netgi pradėjo dalyvauti Kvala Lumpūro krepšinio mėgėjų lygoje.

Kartu su vyru Greta buvo pradėjusi kurti vaizdo įrašus apie keliones, aplankytas vietas ir jais taip pat dalijosi „Youtube“ platformoje. Tačiau nors šią veiklą sutuoktiniai pradėjo vedami nuostabių įspūdžių, tikėdamiesi nuotykių troškimu užkrėsti kitus, pasirodė, jog toks pomėgis suvalgo per daug jų laiko.

Dabar jiedu drauge tyrinėja Malaiziją ir kitas Azijos šalis, jau buvo Indonezijoje, Filipinuose, Singapūre, Kinijoje, Japonijoje. Porai labai smagu priimti svečius iš Lietuvos. Greta skaičiuoja, jog buvo jau per dvidešimt jų aplankyti atvykusių draugų ir artimųjų.

Vis dėlto nors ir koks turiningas, aktyvus bei nuotykių kupinas gyvenimas verda Malaizijoje, G. Kesa neslepia, jog labai ilgisi šeimos ir draugų, likusių Lietuvoje.

„Labai trūksta spontaniškumo, kai gali sėstis į mašiną ir važiuoti aplankyti tėvų ar močiutės. Ilgiuosi namų Panevėžyje, Vilniaus senamiesčio gatvių ir, aišku, – juodos duonos“, – atsidūsta G. Kesa.

Sutuoktiniai laimingi ten, kur yra, o kai pajus pokyčių norą, vėl kels sparnus.

„Turime planą jau nuo kitų metų daugiau laiko praleisti Lietuvoje šiltuoju metu – bent tris, keturis mėnesius“, – prasitaria Greta.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų