Labdaros valgyklose pagerėjimo ženklų nemato

Vargstančiuosius pamaitinančios Panevėžio labdaros valgyklos stebi naujų lankytojų bangą.

Socialinės paramos skyriaus specialistai irgi atkreipė dėmesį, kai jau dabar prašymų socialinėms kortelėms gauti pateikta vos keliais šimtais mažiau nei pernai per visus metus.

Senkant laikui, kai reikia išnaudoti į socialines korteles pervedamus pinigus, jau rašomi prašymai tokią paramą gauti šiais metais.

Juos priimantys savivaldybių specialistai kol kas akivaizdžių gyvenimo pagerėjimo ženklų nemato: socialinės paramos prašymai aktyviai teikiami, o miesto labdaros valgyklose valgančiųjų padaugėjo.

Vietoje anksčiau dalytų ilgai galiojančių maisto produktų paketų pernai sunkiau besiverčiantiems išdalintos socialinės kortelės.

Į jas kas ketvirtį pervedama po 25 eurus asmeniui.

Lėšos į socialines korteles pervedamos 4 kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje.

Šiuos pinigus išleisti galima nuo jų gavimo dienos iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14-osios imtinai. Iki tos datos nesuspėjus, nepanaudotos lėšos bus prarastos.

Prašančiųjų nesumažėjo

Iki vasario 28-osios jau renkami prašymai gauti paramą ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Panevėžio socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja Vilmutė Čepaitytė teigia, jog prašančiųjų tokios pagalbos gretos mieste išaugo.

Pernai per visus metus sulaukta 2 700 prašymų paramai gauti, o šiems metams jau dabar turima 2 149.

Vienintelis kriterijus gauti tokią paramą – vidutinės mėnesio pajamos negali viršyti 331,50 euro asmeniui.

Tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vienišiems pensininkams, vienišoms mamoms, neįgaliesiems, taikomos išimtys – parama gali būti skiriama, jei vidutinės mėnesio pajamos neviršija 552,50 euro.

Apsipirkti važiuoja į miestą

Panevėžio rajono savivaldybėje praėjusiais metais socialines korteles gavo 3 369 gyventojai.

Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Sakalauskienės teigimu, jau sulaukta 2 707 prašymų gauti išmoką šių metų pirmąjį ketvirtį.

R. Sakalauskienė atkreipė dėmesį, kad rajono gyventojai kortelėse turimus pinigus mieliau išleidžia miesto prekybos tinkluose.

Vadoklių seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenija Kirklienė pastebi, kad seniūnijoje prašymų dėl socialinės paramos skyrimo sulaukta maždaug tiek pat, kiek ir pernai – gyvenimas daugeliui nepagerėjo, tačiau ir drastiško blogėjimo nepastebima.

Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė sako, kad socialinių kortelių turėtojams šiemet atsirado galimybė už valstybės paramą apsipirkti ir pačiuose Vadokliuose.

Tiesa, kol kas panorusiųjų tai daryti vietinėje parduotuvėje nedaug – apie dešimt. Kiti linkę kortelių pinigus išleisti mieste.

Valgytojų eilė ilgėja

Kad gyvenimas negerėja, pastebi ir labdaros valgyklos Rožių gatvėje šeimininkai.

Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė sako, kad sausį sulaukta apie dešimt naujų valgytojų.

„Sugužėjo nemažai naujų žmonių. Manau, tai lemia šaltesnis oras, kai rasti darbo sudėtingiau“, – svarsto I. Zabulionytė.

Dabar per dieną šioje valgykloje pamaitinama vidutiniškai po 60–70 žmonių.

„Su 20 eurų nuėjus į parduotuvę net maišelio nereikia – į kišenes pirkiniai telpa.“

I. Zabulionytė

Agentūros vadovė atkreipė dėmesį, kad tokios pagalbos prireikia ne vien bedarbiams.

„Su 20 eurų nuėjus į parduotuvę net maišelio nereikia – į kišenes pirkiniai telpa“, – sako I. Zabulionytė.

Vienos dienos pietums – dešimtys kilogramų produktų

Labdaros valgyklai tenka išradingai suktis, kad kelias dešimtis žmonių pamaitintų tiršta sriuba ir antruoju patiekalu.

„Mūsų virėjos kartais ir iš kirvio košę išverda“, – šypsosi I. Zabulionytė.

Produktus valgykla gauna kaip labdarą – iš ūkininkų, gamintojų, susirenka per „Maisto banko“ akcijas ir pan.

Vadovės teigimu, pritrūkus daržovių skambinama ūkininkams ir prašoma paaukoti bent maišiuką bulvių.

Labiausiai valgyklai trūksta mėsos, kiaušinių. Lėšų produktams nupirkti organizacija neturi.

Kasdien labdaros valgykloje išverdama apie 50 litrų tirštos sriubos.

Vieniems tokiems pietums išvirti sunaudojama dešimtys kilogramų produktų.

Pasak Irmos Zabulionytės, labdaros valgykloje geresnio gyvenimo ženklų nematyti – sausį valgytojų dar padaugėjo. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Pasak I. Zabulionytės, sriubai išvirti reikia 5 kg bulvių. Jei naudojamos kruopos ar makaronai, jų dedama apie 2 kg, kopūstų – 7 kg, morkų – 2 kg.

Taip pat reikia margarino, aliejaus, įvairių prieskonių ir pan. Garnyrui tenka nuskusti apie 10 kg bulvių.

Jei kepami blynai ar gaminami skryliai, tam prireikia apie 10 kg miltų.

Salotoms sunaudojami 8 kg kopūstų. Jei gaminama žirnelių mišrainė, jai sunaudojami 8 stiklainiukai po 0,7 ml konservuotų žaliųjų žirnelių.

Kasdien taip pat reikia bent 10 kepalų duonos.

Išgyvenimo receptas

Ne vienas labdaros valgyklos lankytojas vadovei yra guodęsis, kad į parduotuvę nueina tik apsižvalgyti ir įsigyti pačių būtiniausių dalykų.

Pasak I. Zabulionytės, mėsos neišgali įpirkti daugelis valgyklos lankytojų. O išgyventi iš gaunamos pašalpos, pašnekovės nuomone, tikrai nemenkas išmėginimas.

Ji sako ir socialiniuose tinkluose pastebi žmones klausiant patarimų, kaip išgyventi, kaip susiplanuoti lėšas maistui, nes būtent jos ir suryja didžiąją dalį šeimos biudžeto.

Socialinėmis kortelėmis, I. Zabulionytės nuomone, jas gaunantieji labiau džiaugiasi nei anksčiau dalintais maisto paketais.

„Sergančiam diabetu greičiausiai nereikėdavo anksčiau dalinto sutirštinto pieno. Dabar gali pats pasirinkti, ką pirkti“, – sako agentūros vadovė.