P. Židonio nuotr.

Labdaros valgykloms štilio nežada

Labdaros valgykloms štilio nežada

Metų laikas labdaros valgykloms didelės įtakos neturi – ar žiema, ar vidurvasaris, ateinančiųjų nemokamo dubenėlio sriubos čia visada daugmaž tiek pat. Laikino sumažėjimo sulaukiama nebent gavus įvairias pašalpas ir išmokas.

Šeimos namų Rožių gatvėje vadovė Irma Zabulionytė sako nepastebinti, kad vasarai įpusėjus valgytojų būtų mažiau. Atvirkščiai, pasirodo naujų žmonių, kuriems nemokami pietūs labdaros valgykloje tampa išsigelbėjimu.

„Žmonių sumažėja gal tik tada, kai gauna pašalpas, bet daugelis pas mus lankosi nuolat“, – sako I. Zabulionytė.
Jos teigimu, sulaukę išmokų, kai kurie lankytojai kelias dienas, savaitę ar net dvi valgykloje nesirodo. Tačiau tokių nedaug. Nemaža dalis net ir gaunančiųjų tam tikras pajamas nuolatiniai valgykloje lankytojai, nes kitaip nepragyvena.

„Jie paskirsto tas pajamas mokesčiams, vaistams ir ateina pas mus pavalgyti“, – pasakoja Šeimos namų vadovė. Jos skaičiavimais, darbo dienomis šiltus pietus – sriubą ir antrąjį patiekalą – pas juos valgo apie 60 žmonių, susirenkančių iš viso miesto.

Po pašalpų – mažiau

I. Zabulionytės teigimu, į labdaros valgyklą ateina daug pensinio amžiaus žmonių ir tokių, kuriems iki pensijos likę nedaug. Taip pat neįgaliųjų.

Šiems žmonėms, jos spėjimu, dėl amžiaus ir sveikatos sunku įsidarbinti, o iš gaunamų pajamų nepragyvena.
Bet lankosi ir jaunų žmonių. Paprastai ištikus bėdai – netekus darbo. Nelikus pajamų, jiems tenka ieškoti būdų, kaip išgyventi, kol pajudės biurokratinio aparato sraigtai ir bus skirta pašalpa. Arba jei pažadėto naujo darbo reikia palūkėti mėnesį du.

„Ar vasara, ar žiema – mažai kas keičiasi. Sezonas nelabai turi įtakos“, – apibendrina I. Zabulionytė. Pasak jos, net ir tie valgyklėlės lankytojai, kurie vasarą susiranda sezoninį darbą, čia sugrįžta rudenį.

 

Patrikas Skrudupis tvirtina, kad valgančiųjų skaičiaus svyravimas susijęs ne su sezonu, o su pašalpomis. P. Židonio nuotr.

Nešasi į namus

Šv. Juozapo globos namų, besirūpinančių labdaros valgykla „Betliejus“, direktorius Patrikas Skrudupis tvirtina, kad šiokių tokių svyravimų vis dėlto yra – kaip kurį mėnesį.

Daugiausia pas juos susirenka per 70 valgančiųjų, tačiau būna, kai lankytojų skaičius nukrenta iki keturių dešimčių.
„Tokie mėnesio svyravimai net ir vasarą“, – sako P. Skrudupis. Bet jie paprastai susiję ne su sezonu, o su pašalpomis. Gavę išmokas, net ir nuolatiniai lankytojai kurį laiką valgyklos paslaugomis nesinaudoja.

„Bet tie pinigai tirpsta greitai ir žmonės vėl ateina“, – priduria globos namų vadovas.

„Betliejaus“ valgyklėlė siūlo pietus darbo dienomis. Atėjusieji čia gali tikėtis bent pusės litro tirštos sočios sriubos arba košės. Esant galimybei, dalijama ir po antrą porciją, kurią daug kas išsineša į namus.

Valgyklai gavus vadinamojo neplanuoto maisto – duonos gaminių arba daržovių, – jų irgi galima parsinešti. O prieš ilgąjį savaitgalį suruošiami sauso maisto paketai.

Dirba, bet maistui nepakanka

„Betliejaus“ valgykloje nuo metų pradžios su vyru savanoriaujanti Oksana sutinka: valgančiųjų skaičių kiek pakoreguoja nebent pašalpų gavimo laikas.

„Kai jas gauna, lankytojų tikrai sumažėja“, – sako ji.

Pavalgyti šilto maisto čia taip pat užsuka daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Nors nemažai ir jaunų lankytojų – savanorė mato ateinančių net dvidešimtmečių, trisdešimtmečių.

Juos čia atveda skirtingos aplinkybės. Vieni sunkiau verčiasi, kiti yra patekę į žalingų įpročių liūną, kaip sako Oksana, pasiklydę gyvenime.

Moteris teigia sutinkanti ir dirbančių žmonių, negalinčių išgyventi iš gaunamų pajamų, todėl priverstų maitintis labdaros valgykloje.

„Ir turbūt čia vienintelis išsigelbėjimas yra gauti maisto“, – teigia Oksana.

Svarbus ir net žodis

Savanorė neabejoja, kad tokios valgyklos mieste labai reikalingos.

„Būna, su žmogumi pasikalbi – kad ir apie nieką, bet matai, kad jis džiaugiasi, jog kažkas išklauso“, – Oksana įsitikinusi, kad svarbus ir bendravimas.

„Betliejaus“ valgykla dirbti pradeda antrą popiet, ir atėję savanoriai neretai jau randa laukiančių prie durų žmonių.
Toli gražu ne visiems užtenka gaunamo maisto. Oksanos teigimu, jos budėjimo dieną yra buvę, kai pavalgyti atėjo gerokai per septynias dešimtis alkstančiųjų. Reikia labai pasistengti, kad turimų produktų užtektų visiems pamaitinti.

Oksanos teigimu, tų lankytojų, kurie pavalgę paprašo įpilti sriubos papildomai – sau ar kam kitam nunešti, tenka prašyti palūkėti, ar maisto liks. Jeigu lieka, būtinai duodama ir antra porcija.

„Aš už tokią valgyklą, – sako savanorė. – Žmonėms tikrai labai sunku. Vieni gal dėl mažų pajamų čia ateina, kiti – pasiklydę gyvenime. Bet reikia tokio dalyko. Kad nors kažkas jais rūpintųsi.“

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite