Kūrybiškumas veržiasi per kraštus

Skaitytojų teismui – Ivetos ir Deimantės iš „Žemynos“ progimnazijos kūryba. Jaunuosius kūrėjus pastebėjo mokytoja Aušra Vaitkienė.

Širdies šiluma

Iveta Grakauskaitė (6 kl.)

„Man patinka viskas, kas susiję su kūryba. Labai mėgstu piešti, lankau Panevėžio dailės mokyklą. Neseniai tėveliai nupirko gitarą, mokausi ja groti. Dar man įdomu tyrinėti gamtą.“

Bėgo mergaitė per mišką

(pasaka be galo)

Bėgo mergaitė per mišką. Prabėgo kalnelį, daubą, kelmą, grybą, samanas… Pribėgo namelį. Iš to namelio išlindo meška. Mergaitė išsigando ir pradėjo bėgti. Prabėgo kalnelį, daubą, kelmą, grybą, samanas… Pribėgo namelį. Iš to namelio išlindo vilkas. Mergaitė išsigando ir pradėjo bėgti. Prabėgo kalnelį, daubą, kelmą, grybą, samanas… Pribėgo namelį. Iš to namelio išlindo lapė. Mergaitė išsigando ir pradėjo bėgti. Prabėgo kalnelį, daubą, kelmą, grybą, samanas… Pribėgo namelį. Iš to namelio išlindo kiaunė. Mergaitė išsigando ir pradėjo bėgti. Prabėgo kalnelį, daubą, kelmą, grybą, samanas… Pribėgo namelį. Iš to namelio išlindo kiškis. Mergaitė išsigando ir pradėjo bėgti. Prabėgo kalnelį, daubą, kelmą, grybą, samanas…

Pasaulio medis

Po medžio šaknim
žalčiai vinguriuoja,
varlės šokuoja,
vėžiai atbuluoja.

Medžio kamiene
žmonės darbuojas,
jaučiai baubuoja,
meškos riaumoja.

O šakose
lakštutės lakštuoja,
žvaigždės mirguoja,
saulė su mėnuliu šnekučiuojas.

Žvaigždės lyg žmonės

Saulė šviečia iš aukštai,
ji lyg sesė, lyg tėvai
šildo, šviečia, spinduliuoja,
lyg motutė mus myluoja.

Kitos žvaigždės ten toli –
tai draugai dar nerasti.
Vieną naktį sužibės,
kelią tolimą nušvies.

O užgesusios žvaigždutės –
Tie, su kuriais nelemta būti.
Švietė kelią jos kitiems
protėviams mūs tolimiems.

Deimantė Zelenauskaitė (6 kl.)

„Deimantė – sportininkė, lanko dviračių treniruotes, tačiau vis maloniai nustebina savo kūryba. Pasak merginos, ją kurti įkvepia literatūros pamokose nagrinėjami kūriniai“, – „Žemynos“ progimnazijos mokytoja Liudmila Putauskienė.

***
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir iš karantino pargriūdama vis juokės
Kaukių ir higienos pramonės sugaišti pagavo
Ir putodams žmogus į burbulą pavirto.
Tuo laiku visoj planetoj klimatas keičias
Ir vakcinas visokias gydytojai išrast mėgina.
Pasaulis su trenksmais visais išsibudino keltis,
O aplink visi žmonės nusimetė kaukes.
Vislab, kas izoliavosi nuo kitų verkdams
Vislab, kas karantine gyvendams vienišas peržiemavojo
Ar šiltuose kraštuose nuo kovido pasikavojęs
Vislab tuo pulkais išlindo VAXZEVRIA sveikint.

Pavasaris

Kiekvieną rytą vis anksčiau
Saulutė keltis kviečia.
Ir iš po sniego pagaliau
Žibuoklių galvos šviečia.

Ištirpsta širdyje ledai,
Einu linksma, aplinkui skamba dainos.
Namo sugrįžo vyturiai –
Melodijos vis keičias, mainos…