Kūrybingą sielą išlaisvino grafikoje

Kūrybingą sielą išlaisvino grafikoje

 

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje atidaryta ilgametės bibliotekos darbuotojos, tautodailininkės Stasės Žilvitytės-Mikeliūnienės darbų paroda „Pradžia: grafikos bandymai“.

„Džiaugiamės kiekviena diena, kiekviena akimirka, kai ateinate į biblioteką. Ištikimesnės kolegės tikriausiai nesame sutikę. Be galo jus mylime, esate labai artima, laiminanti mūsų gyvenimą ir darbus. Rodos, viską žinote, o mes taip ir nesuspėjome sužinoti bent dalies to, ką sukaupėte“, – parodą surengusią S. Mikeliūnienę sveikindama kalbėjo bibliotekos direktorė Rima Maselytė.

Vakaro kaltininkę pasveikinti atėjo ir artimi bičiuliai gydytojai Petras Knizikevičius su žmona Liudvika Knizikevičiene.

„Neužsiima ji šaltkalvyste, staliaus darbais, bet kultūros srityje žino viską. Mūsų abiejų tėviškė Paįstrio kraštas, tai mes neįsivaizduojame jokio renginio ar leidinio, kurioje nebūtų jos pačios, jos pasakyto žodžio“, – kalbėjo P. Knizikevičius.

Septynių S. Mikeliūnienės pristatytų darbų fone išsiskiria triptikas „Motinystė“.

Tai – baigiamasis studijų darbas. Pasak autorės, tokia mintis kilusi intuityviai, bet neatsitiktinai. Detaliame, smulkmeniškame grafikos darbo centre – moteris, motina, šalia savęs glaudžianti vaiką. Tai ir pačios Staselės tuometinės aplinkos atitikmuo.

„Audrius pradėjo mokytis pirmoje klasėje. Nelabai jam sekėsi, pareidavo iš mokyklos, ašarodavo – reikėdavo guosti, padrąsinti“, – prisiminė autorė.

Iš visų tapybos žanrų 87-erių menininkei artimiausia akvarelė. Šia technika sukurtais jos darbais panevėžiečiai ir miesto svečiai ne kartą žavėjosi tiek bibliotekoje, tiek kitose miesto erdvėse surengtose parodose.

S. Mikeliūnienės kurti grafikos darbai kiek mažiau žinomi jos talento gerbėjams. Šiuo metu bibliotekoje eksponuojami vieni pirmųjų menininkės grafikos darbai, sukurti 1969–1988 metais.

Mokėsi iš grandų

Iš Petrauskynės kaimo Panevėžio rajone kilusi S. Mikeliūnienė trauką piešti pajuto dar sėdėdama mokyklos suole. Kūrybinę prigimtį ji pirmiausia išlaisvindavo apipavidalindama klasės sienlaikraščius.

Vos baigusi mokyklą, perėjo prie darbų ir tik vėliau įstojo studijuoti į Vilniaus universitetą. Tačiau mokslai neprislopino noro piešti, neišblėso jos aistra ir kūrybinis užsidegimas.

1968 m. ji pradėjo lankyti neseniai Panevėžyje įsteigtą Vakarinę dailės mokyklą. Joje, kaip sakė pati autorė, mokėsi labai įdomios asmenybės. Pačiai Staselei tuo metu buvo jau 37-eri, visgi save galėjusi priskirti jaunesniųjų kategorijai. Ketverius metus penkis kartus per savaitę vakarais ji mynė taką link mokyklos.

„Vadinasi, turėjau labai gerą vyrą – vaikai buvo nedideli, darželinukai, o jis mane išleisdavo. Nepamenu, ar jo klausdavau, ar galiu. Noriu ir einu“, – linksmai pasakojo menininkė.

Pradedančiai dailininkei teko garbė mokytis pas tokius dailės metrus, kaip tapytojas Kazimieras Naruševičius, Klausutis Beržanskis, kuris buvo ir klasės auklėtojas, ir piešimo dėstytojas, taip pat grafikę Sofiją Kanaverskytę.

Po poros metų perėjo į Jadvygos Rimšelienės ir Alberto Stepankos įsteigtą studiją „Spektras“. Vėliau studijai ėmė vadovauti buvęs dėstytojas K. Naruševičius ir grafikė, ekslibrisų kūrėja Stasė Medytė.

Jau daugiau nei keturiasdešimt metų S. Mikeliūnienė dalyvauja grupinėse, ataskaitinėse tautodailininkų parodose, pristato ir savo personalines ekspozicijas.

1983-iaisiais S. Mikeliūnienė priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Jos darbai eksponuoti įvairiuose Lietuvos miestuose, užsienio šalyse. Tapytojos akvarelių yra įsigiję Lemonto M. K. Čiurlionio galerija, privatūs asmenys Lietuvoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, JAV.

Iš visų tapybos žanrų 87-erių menininkei artimiausia akvarelė. M. Garucko nuotr.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų