Parodos atidarymo metu kuratorė V. Mikelevičiūtė pabrėžė Lietuvos ir tuo pačiu pasaulio matymą autoriaus darbuose. M. Garucko nuotr.

Kurti įkvėpęs liaudies menas

Kurti įkvėpęs liaudies menas

 

Parodų ciklo „Lietuvių išeivijos dailė“ antruoju autoriumi pasirinktas tapytojas Vytautas Ignas žavi iki skausmo pažįstamos patirties motyvais tapybos darbuose.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ekspozicijų erdvėse atidaryta lietuvių išeivijos dailininko V. Igno tapybos darbų iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda, skirta Pasaulio lietuvių metams.

Pagrindinis ciklo tikslas – supažindinti Panevėžio ir regiono bendruomenę su išeivijos dailininkais, kurie yra svarbi ir neatsiejama tautinės kultūros dalis.

Daugelis jų Tėvynę paliko ne savo noru, tad ir kūryboje ryškiai atsispindi skaudūs išgyvenimai, patyrimai, kuriuos įgavo gyvendami užsienyje, – visa tai persipynė ir nugulė į iškalbingus paveikslus.

Archajiškas Lietuvos vaizdas ir platesnis pasaulio matymas užkoduoti ir V. Igno paveiksluose.

„Kiek pasaulio bematęs – dūšioje liko ypač lietuviškas, tai puikiai matosi jo kūryboje – šiuolaikinio požiūrio yra mažai“, – parodos atidarymo metu pabrėžė kuratorė Vida Mikelevičiūtė.

Dvidešimtyje įvairaus formato darbų dominuoja tamsus koloritas, tačiau spalvos – ryškios, o formos – drąsios. Nemažoje jų dalyje vaizduojami šventieji – nukryžiuotasis, mergelės ir pan. Tai aiški nuoroda į autoriui artimus liaudies motyvus.

„Man pačiam didžiausią įtaką padarė liaudies menas: jo klasiškumas ir kartu primityvumas mane labai žavi. Jis atsispindi ir visoje mano kūryboje“, – kadaise yra sakęs V. Ignas.

Archajiškas Lietuvos vaizdas ir platesnis pasaulio matymas užkoduoti ir Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje eksponuojamuose V. Igno paveiksluose.

Subūrė išeiviją

Lietuvos tapytojas, grafikas, vitražininkas V. Ignas gimė 1924-aisiais Začišiuose, Raseinių apskrityje. 1941–1943 studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur tapybą dėstė tokie Lietuvos dailės grandai kaip Justinas Vienožinskis, piešimą – Antanas Gudaitis.

Po studijų, naciams uždarius Vilniaus dailės akademiją, mokslą tęsė Vilniaus dailės muziejuje Adolfo Valeškos neoficialiai įkurtoje studijoje.

Po metų, 1944-aisiais, kaip ir daugelis Lietuvių inteligentų, pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948-aisiais tęsė dailės studijas Freiburgo taikomosios dailės mokykloje (École des Arts et Métiers), kur dėstė Viktoras Vizgirda, Adolfas Valeška, piešimą – Vytautas Kazimieras Jonynas, Vytautas Kasiulis. 1949 metais grafikos mokėsi pas Telesforą Valių.

1950-aisiais išvyko į JAV, Čikagą. Vakarais, po darbo grąžtų fabrike, V. Ignas mokėsi pas Albiną Elskų vitražų technikos.

1968-aisiais apsigyveno Niujorke kaip laisvas menininkas, tapo Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos nariu, po poros metų – ir JAV grafikų klubo nariu. 1970–1972 m. dėstė knygos meną, dizainą ir grafiką Ketn Rouzo meno institute (Catan-Rose Institute of Art) Niujorke.

1972 metais persikėlė į Konektikuto valstiją, Ešfordą. Ten savo rankomis pasistatė sodybą, kuri buvo pavadinta Giraite ir neilgai trukus tapo lietuvių išeivijos traukos centru.

2006 metais su žmona Birute grįžo į Lietuvą ir iki mirties gyveno Vilniuje, mirė 2009-aisiais.

Paroda veiks iki balandžio 2 d.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų