Kultūros centrui – laukimo mėnesiai

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Panevėžys
• 2025.03.16 21:20

Panevėžio kultūros centre nuo rudens pluša statybininkai, atnaujinantys didžiąją salę. Miesto Savivaldybė jau yra pateikusi ir dar vieną paraišką gauti europinių lėšų pastato išorei bei jo inžinerinėms sistemoms renovuoti.

Tačiau net ir įveikus didelę konkurenciją bei gavus finansavimą, visam Kultūros centrui atnaujinti pinigų neužtektų – liktų netvarkytas vidus.

Varžosi konkurse

Panevėžio savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vedėja Lina Bareikienė pasakoja, kad konkursui paraiškas pateikė daugelis šalies savivaldybių.
Paskelbus kvietimą teikti paraišką savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti, jau per pirmą dieną rezervuota visa numatyta paramos suma.
Savivaldybėms išdalyti numatyta 49 mln. eurų, o paraiškų pateikta už kone 100 mln. eurų. Ar Panevėžys gaus lėšų Kultūros centro remontui, turėtų paaiškėti per maždaug trejetą mėnesių.
Panevėžio savivaldybės pateikto projekto bendra vertė siekia 4,4 mln eurų.
Iš jų puse sumos – 2,2 mln. eurų – turėtų prisidėti pats Panevėžys, o likusi dalis – europinė parama. Už šias lėšas numatoma apšiltinti Kultūros centro pastato sienas, cokolį ir pamatus, stogą, pakeisti langus, lauko duris. Taip pat modernizuoti šildymo, vėdinimo, karšto, šalto vandens ir nuotekų sistemas, apšvietimą, elektros instaliaciją, įrengti fotovoltinę saulės elektrinę, suremontuoti ir asmenims su negalia pritaikyti lauko laiptus bei pandusą.
Visi šie darbai turės būti atlikti iki 2029 metų rugsėjo pabaigos.
Jei nepavyktų gauti europinių lėšų, pasak L. Bareikienės, Kultūros centrui sutvarkyti būtų ieškoma kitų finansavimo šaltinių.

Sugrįš į kitokią salę

Nuo 1987 metų veikiančiame Panevėžio kultūros centre šiuo metu remontuojama didžioji salė ir kelios patalpos šalia: grimo, persirengimo ir kitos.
Darbus numatyta baigti per dvejus metus. Jie finansuojami europinėmis, valstybės ir pačios Savivaldybės lėšomis.
„Labai džiaugiuosi kiekvieną kartą matydama, kaip transformuojasi salė, kaip ji bus pritaikyta asmenims, turintiems negalią“, – sako įstaigos direktorė Judita Kačinskaitė.
Atsiras ir ne vienas techninis sprendimas, kokių pastate iki šiol nebuvo: įrengiama vadinamoji orkestro duobė, keičiama visa scenos danga.
„Mus dažnai aplenkdavo įvairūs baletai, nes mūsų scenos danga buvo tragiška“, – pripažįsta J. Kačinskaitė.
Taip pat pasikeis garso, vaizdo, apšvietimo galimybės, atsiras vizualizacijai pritaikyti projektoriai.
Iki renovacijos didžiojoje salėje tilpo 624 žiūrovai, po remonto vietų šiek tiek sumažės – bus apie 600. Salėje bus sutvarkytos ir inžinerinės komunikacijos, kiti spektakliams reikalingi techniniai dalykai.

Remonto pabaigos laukia ne tik Panevėžys

J. Kačinskaitės teigimu, dabartinis remontas apima tik maždaug pusę Kultūros centro patalpų. Likusi dalis vis dar laukia statybininkų.
„Viskas pas mus tikrai labai pavargę“, – sako direktorė.
Jos teigimu, nuo rugsėjo remontui uždarius didžiąją salę, neretas nustemba, kad įstaiga veikia ir remonto metu.
„Turime ir dvi mažesnes sales – renginių ir mažąją, jos nėra renovuojamos“, – teigia J. Kačinskaitė.
Didžioji dalis renginių, kuriuos organizuoja pats Kultūros centras, paprastai ir vykdavo šiose dviejose salėse. Didžiojoje, pasak direktorės, dažniausiai būdavo priimami atvykstantys atlikėjai.
Kol salė remontuojama, atvykėliai renkasi kitas miesto kultūros įstaigas.
„Matome, kad tikrai daug gražių projektų aplenkia mūsų miestą dėl to, kad mūsų salė renovuojama. Vadybininkai skambina ir teiraujasi, kada baigsis darbai, kada galės sugrįžti, nes mūsų salė dėl dydžio, galimybės priimti tokį žiūrovų skaičių yra viena patraukliausių mieste“, – sako J. Kačinskaitė.
Dalis mažesnių atvežtinių projektų persikėlė į renginių salę, kurioje telpa iki 300 žiūrovų. Be to, pasak direktorės, Kultūros centras padidino paties organizuojamų renginių skaičių.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ