Prie „Žaliųjų kryžių“ akcijos prisijungęs ūkininkas Martynas Adamkevičius iš Lazdynėlių tvirtina, kad jei reikės, už Lietuvos žemės ūkį eis iki galo.

Kryžių keliais eis ir iki Prezidentūros

Kryžių keliais eis ir iki Prezidentūros

Panevėžio rajono pakelių laukuose ėmė dygti žali kryžiai. Tokiu būdu Dievo ir valdžios pagalbos prašo ūkininkai, šiomis dienomis visoje Lietuvoje sukilę prieš politinius sprendimus, jų teigimu, sparčiai varančius žemės ūkį į liūdną ateitį.

 

Visuomenės priešai

Trisdešimtmetis Martynas Adamkevičius iš Lazdynėlių kaimo Krekenavos seniūnijoje, pasitaręs su broliu ir tėvu, šeimos žemėse šią savaitę irgi pastatė pačių sukaltą medinį žalią kryžių. Taip vyrai ryžosi solidarizuotis su kitais šalies ūkininkais, siekiančiais atkreipti dėmesį į pastaruosius metus ne tik prastų orų, bet ir valdžios sprendimų žlugdomą žemės ūkį.

Tokia tyli žemdirbių akcija prasidėjo dar lapkričio 8 dieną. Per tą laiką visoje šalyje jau iškilo apie 5000 kryžių. Daugiausia – Kėdainių, Kauno, Klaipėdos rajonuose. Bet taikaus protesto simbolis jau vis dažniau šmėžuoja ir Panevėžio rajone.

„Pats mačiau porą žalių kryžių link Krekenavos – juos statyti vis dar raginu ir savo draugus“, – neslepia 300 hektarų žemės dirbantis M. Adamkevičius, teigiantis, jog taip nori palaikyti kolegas, kurie dabar esą atsidūrę itin keblioje situacijoje.

„Esame itin supriešinti su mus problemų ieškančiais turtuoliais laikančia visuomene, nors iš tiesų iš paskutiniųjų laikomės, kad nežlugtume. Nelepina mūsų nei prastas oras, nei valdžios užmojai užkrauti dar daugiau mokesčių“, – sako jaunas ūkininkas.

Daugiau nei 20 metų gyvuojančiame Adamkevičių ūkyje jis užsiima tik augalininkyste – augina kviečius, rapsus, kartais žirnius ir pupas. Šiemet Martynas planavo nuimti gerą derlių, tačiau laukti rezultatai nuvylė. Javai užaugo prastesni, nei tikėtasi.

„Bet kai savo žemėse pastatytą žalią kryžių nufotografavau prie traktoriaus ir nuotrauką įdėjau į socialinius tinklus, žmonėms užkliuvo, kad mano technika geresnė nei sovietiniais laikais, – gūžteli vyras. – Bandome kelti žemės ūkį, modernizuojame jį… Jei važinėtume dar rusiškais traktoriais, iš viso nieko nepavyktų uždirbti.“

Bet buvo, pasak Martyno, ir ūkininkus protesto akcijoje palaikančiųjų. Tokių, kurie sveikino žemdirbius ir ragino juos nepasiduoti.

„Visuomenės dėmesį jau atkreipėme, bet valdžios – vargu, – mano jis. – Jiems niekas nerūpi. Manau, kad kryžių tam nepakaks…“

Pats M. Adamkevičius žada, jei reikės, jungtis ir prie tolesnių protestuojančių šalies ūkininkų veiksmų. Tik, sako, deja, pastebintis, kad Panevėžio rajone jiems šiek tiek trūksta vienybės. Prie dabar vykstančios akcijos žmonės prisideda pavieniui. Panevėžio rajono ūkininkų sąjungos vadovai tokiu svarbiu momentu esą išvis atostogauja.

Žalias kryžius Panevėžio rajono pakraštyje, Ramanavos kaime.

Kaip bado, skurdo ir maro metais

Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas patikina, kad protestuoja visi šalies žemdirbiai. Prie jų prisidėjo ir pieno, ir grūdų, ir kitos žemės ūkio šakų organizacijos, kaimo bendruomenės bei žemės ūkio bendrovės.

„Tai tyli ir taiki akcija, kurios metu žemės ūkio subjektai – ūkininkai, bendrovės – stato savo dirbamoje žemėje prie kelių, kuriuose yra didžiausias judėjimas, žalius kryžius, transliuodami žinutę, kad priimami politiniai sprendimai žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis. Žemdirbio vardo menkinimas ir jo amato žlugdymas kerta vieną pagrindinių valstybės saugumo ramsčių – aprūpinti savo piliečius saugiu maistu! Ši akcija – tai pirmoji žinutė visuomenei ir politikams, jog beatodairiškai naikinant žemės ūkį, sunaikinamas visas lietuviškas kaimas – tautiškumo lopšys“, – taip akciją pristato rengėjai. Ir tvirtina taip protestuojantys prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, nepakeliamą biurokratinę naštą, žemas produkcijos supirkimo kainas, nebepakeliamus ir vis dar augančius mokesčius bei ūkininkų diskriminaciją.

Išdygus žemės sklypuose pirmiesiems kryžiams, viešumoje pasigirdo replikų, ar dora šventą krikščionybės simbolį naudoti siekiant dėmesio. Tačiau J. Talmantas sako nematantis čia nieko baisaus – ir praeityje, anot jo, lietuviai bado, skurdo ir maro metais visada statydavosi kryžius ir prašydavo Dievo padėti jiems.

„Mums dabar labai sunku, todėl bandome atkreipti dėmesį“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.

Eis ir iki Daukanto aikštės

Tylioji akcija, pasak J. Talmanto, jau veikia, tačiau dar ne tiek, kiek norėtųsi. Tvirtą pagalbos ranką, anot jo, turi ištiesti prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas. O kol kas ūkininkai kalbėjosi su Žemės ūkio ministerijos atstovais, bet šie vieni pakeisti nieko negali. Todėl ūkininkų organizacijos pirmininkas neatmeta, kad taikiai prasidėjęs, šis protestas gali išaugti ir mastais, ir garsumu.

Jei žalieji kryžiai nepadės, lapkričio 26-ąją šalies žemdirbiai sės į traktorius. Ir tokios virtinės – nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, netrikdant rimties, – važiuos į savus savivaldybių centrus.

Trečiuoju etapu, jei tokio prireiks, suplanuota masinė akcija sostinėje. Gruodžio pirmąją dekadą ten žada susirinkti daugiau nei 6 000 ūkininkų ir kitų su žemės ūkiu susijusių asmenų – vyktų eitynės nuo Gedimino prospekto iki Daukanto aikštės.

„Mes pasiruošę įveikti visus etapus, – pabrėžia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas. – Bet dar kartą kartoju: akcija taiki, langų nedaužysime. Esame nusiteikę kalbėtis. Siekiame, kad šioje šalyje ir vilkas sotus liktų, ir avys sveikos.“

Jaunesni – aktyvesni

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo nario Zigmanto Aleksandravičiaus, ūkininkaujančio gretimame Kupiškio rajone, vertinimu, Panevėžio regionas gana aktyviai jungiasi į „Žaliojo kryžiaus“ akciją. Ir vietos ūkininkai taip pat nusiteikę eiti iki galo.

„Tokia akcija nėra nauja – nusižiūrėjome ją nuo Vokietijos žemdirbių, – teigė vienas šios organizatorių. – Jiems kol kas geriau nei mums, bet jie vis tiek netyli.“

Paskelbta akcija, anot jo, laisva – žemdirbiai nebuvo verčiami jungtis prie jos. Bet tokį norą pareiškė 14 organizacijų. Daugiausia kryžius statosi jaunesnio amžiaus ūkininkai.

Treji paskutiniai metai, pasak Z. Aleksandravičiaus, Lietuvos ūkininkus baigia įvaryti į visišką neviltį. Nelepina ne tik gamta – dar ir valdžia mokesčiais gąsdina. Žemdirbiai esą lenda į skolas ir jų ateitis itin neprognozuojama. Dalies žemės ūkio produkcijos tiekėjų, kupiškėno nuomone, laukia ir bankrotas.

„Paradoksalu, kad per du tūkstančius metų Lietuvoje pirmą kartą į savo valdžią išsirinkome žemdirbius, tokio paties vargo brolius, o šie eina prieš savus! Situacija apverktina, todėl ir belieka statyti kryžius žemės ūkiui“, – apibendrina Z. Aleksandravičius.

Komentarai

  • seniau komunistai labai bijojo kryziu o dabartiniai palikuonis atsparesni ir su kryziais ju neisgazdinsi

    • prarasti šiltą kėdę. Nuo ko ir reikia pradėti.

      • Atsakyti
  • Dar rožančių prikabinkit, protestuotojai, gal labiau padės. Nu dėve dėve…

    • Atsakyti
  • tik bedieviai gali statyti nešventintus kryžius, kurie net nesuvokia šio simbolio ir neturi jokios savigarbos. protą pametė nuo per gero gyvenimo. gėda, gėda ir dar kartą gėda. eikit išpažinties ir prašykit atleidimo

  • Nėra nei bado , nei maro, nei karo, kad reikėtų kryžius statyti. O ką daryti žmonėms, dirbantiems pas ūkininkinkus už mažą atlygį? Ar tokios akcijos neprišauks diesnių bėdų… Taip būna, kai nori perdaug….

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų