-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tūkstančiai Lietuvos tikinčiųjų prisiminti Kristaus kančią šįvakar rinkosi ne bažnyčiose, kaip įprasta, bet lauke, po atviru dangumi.
Panevėžiečiai Kryžiaus kelią tradiciškai pradėjo Berčiūnuose. Vidudienį čia susirinkusiųjų eisena pajudėjo nuo prieš daugiau nei du dešimtmečius statytos Lietuvos Kankinių bažnyčios.
Nuo jos iki buvusios senosios, 1957 metais susprogdintos bažnyčios pamatų, driekiasi keturiolika Kryžiaus kelio stočių, paženklintų koplytstulpiais. Prie kiekvieno jų eisena sustodavo, žmonės meldėsi.
O Didžiojo penktadienio vakarą tikintieji dalyvavo Kristaus kelio procesijoje miesto širdyje – Senvagėje.
Nors Kryžiaus kelio eisena yra šabloniška, sudaryta iš keturiolikos nekintančių stočių, šiemet Senvagėje šiai tradicijai spalvų pridėjo senovės romėnų legiono kariuomenės karių uniformomis persirengę parapijos jaunuoliai bei kryžių lydėję du raiteliai su žirgais.
„Kiekvienais metais bandome prie tradicinio ir neliečiamo Kryžiaus kelio „stuburo“ pridėti elementų, pagyvinančių eiseną. Šiemet atkurta dvasia ir vaizdas pirmojo Kryžiaus kelio, kai mirčiai pasmerktas Kristus per minią buvo įneštas lydint priekyje jojantiems kareiviams ant žirgų“, – pasakojo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys.
Panevėžiečiai Kryžiaus kelio stočių lankymą tradiciškai pradėjo Berčiūnuose. M. GARUCKO nuotr.
Šiemet prie Kryžiaus kelio eisenos per Senvagę prisijungė ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kuopos kariai, jų vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela, kapelionas Virginijus Veilentas.
Pasak klebono, kariai kvietimą prisijungti prie eisenos sutiko išties entuziastingai. Savanorių pajėgų kariškiai ne tik nešė kryžių iš vienos stoties į kitą, bet ir iššovė Jėzaus Kristaus mirtį simbolizuojančią signalinę raketą.
„Ne tik Didįjį penktadienį, bet ir visą gavėnią tai yra viena iš pamaldumo formų, kai einama prisiminti Kryžiaus kančios kelią, jo paskutinę žemišką kelionę.“
Klebonas R. Zdanys
Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio eisena Senvagėje rengiama nuo 2015-ųjų. R. Zdanio nuomone, vertinti, ar žmonių susidomėjimas šia tradicija išaugo, gana sunku. Visgi bažnyčia nuolat ir iš anksto sulaukia klausimų iš katalikiškos bendruomenės narių, ar nepasikeitė procesijos organizatorių planai.
Per ketverius Kryžiaus kelio metus kunigas sakė pastebėjęs, jog susidomėjimas šia tradicija priklauso nuo dviejų veiksnių: oro sąlygų ir laiko, kada organizuojama eisena. Jei Didysis penktadienis pasitaiko balandžio mėnesį, žmonių susirenka kur kas daugiau, nei susirinktų kovą.
„Galime sakyti, jog turime branduolį, susidariusį iš visų parapijų, katalikiškų bendruomenių žmonių, kurie ar lis, ar snigs, pustys ar žemė drebės, vis tiek ateis“, – patikino R. Zdanys.
Didžiojo penktadienio vakarą Kryžiaus kelio eisena Senvagėje rengiama nuo 2015-ųjų. M. GARUCKO nuotr.
Kryžiaus kelią visada sudaro keturiolika stotelių. Jos simbolizuoja Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo patekimo pas Poncijų Pilotą iki pat nukryžiavimo bei palaidojimo.
Kryžiaus kelias yra sena bažnyčios tradicija. Ji gyvuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ypatingą dėmesį demonstruoja Italijos, Ispanijos, Lenkijos miestai.
„Ne tik Didįjį penktadienį, bet ir visą gavėnią tai yra viena iš pamaldumo formų, kai einama prisiminti Kryžiaus kančios kelią, jo paskutinę žemišką kelionę“, – kalbėjo R. Zdanys.
Dvasininkas pabrėžė, jog šios ilgametės tradicijos tikslai yra keli. Pirmiausia tai dar viena proga tikintiesiems paliudyti savo tikėjimą, taip pat ir evangelizuoti, skelbti žinią tiems, kurie atitolę nuo tikėjimo ir bažnyčios.
Pasak klebono, neutrali Kryžiaus kelio erdvė leidžia prisiliesti prie šiomis dienomis bažnyčios išgyvenamų slėpinių bei pasiruošti artėjančioms didžiosioms pavasario šventėms ir tiems, kurie vengia maldos namų.
„Esu susidūręs su ne viena situacija, kai net ir solidūs vyrai, kurie ne visuomet lanko bažnyčią, laukia Didžiojo penktadienio Kryžiaus žygių“, – kalbėjo R. Zdanys.
Komentarai
-
- Algis
- 08:54 2019.04.20
-
- miestelėnas
- 09:26 2019.04.20
-
- kremor
- 16:37 2019.04.20
Rodyti visus komentarus (3)geriau eikit daržų tvarkyti – turėsite ką rudenį ėsti.
Algi, be dievo žemėje nebūtų kultūros ir civilizacijos,tik 10 dievo įsakymų ,jų laikymasis suteikia galimybes gyventi, kurti, bendrauti.Taigi ramybės tau ir tavo šeimai šv. Velykų proga,buk palaimintas dievo gėriui.
Žmogus gyvas ne vien runkeliais.