-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Viena prasmingiausių ir spalvingiausių vasaros švenčių – Žolinė jau beldžiasi į duris.
Rugpjūčio 15-ąją tos durys atsivers ir į miestų bei miestelių bažnyčias plūstelės žolynų puokštėmis nešinų tikinčiųjų būriai.
Ypač didelio antplūdžio, kaip ir kiekvienais metais, tikisi sulaukti Krekenava. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje net aštuonias dienas – nuo pirmadienio – vyks didieji Žolinės atlaidai.
Nuolatiniai Bazilikos lankytojai jau žino, kad per Žolinę ši šventovė būna išpuošta ypatingai – didžiuliais iš javų varpų bei įvairių lauko augalų nupintais vainikais.
Anot parapijos klebono ir Bazilikos rektoriaus kunigo dr. Gedimino Jankūno, tokių augalų kompozicijas labiau įprasta matyti rankose laikomose puokštėse. Rugys, aviža, šermukšnio uogos, vaistažolės, pievų žiedai – tai vis Žolinės puokščių augalai. Tik bažnyčių puošyboje tokios augalų kompozicijos vartojamos gana retai. Dažniausiai puošiama tujomis, eglės šakomis.
Prieš keletą metų Irmos Rudienės suburtos Krekenavos moterys parodė, kad laukuose ir pievose augančias Dievo dovanas galima naudoti ir maldos namams puošti.
Pirmasis prieš ketvertą metų atliktas bandymas buvo sėkmingas. Sumanymas iš lauko augalų pinti vainikus pavyko, sulaukė gerų įvertinimų, o ir pačioms pynėjoms patiko, tad dabar jos prieš kiekvienų metų Žolinę ir vėl imasi šio darbo. Gerokai iš anksto pradeda rinkti augalus, skirstyti juos, taip pat rūpinasi kitomis reikalingomis medžiagomis ir jau prieš pat Žolinę pina vainikus. Kasmet vis kitokių pavidalų, formų, apimčių, bet vis tuo pačiu principu, iš tų pačių vasaros pilnatvės augalų.
„Tikimės kad Bazilika šiemet kvepės – į vainikus sumanėme įpinti daug kvapnių raudonėlių“, – sako I. Rudienė.
Pagrindiniai vainikų komponentai – iš ūkininkų laukų parsineštos javų varpos, iš pievų – kraujažolės, bitkrėslės, kermėko žiedai, iš sodybų – šermukšnių uogos. Ketinta vykti į Upytę linų – jau galvutes subrandinusių – ieškoti. Krekenavos apylinkėse jų nepavyko rasti, o matyti linus – tokius žmogaus gyvenime svarbius augalus vainikuose labai norisi..
Per ankstesnius Žolinės atlaidus savo pintais vainikais puošusios lubas, kolonas, šiemet moterys ėmėsi įgyvendinti kitokį sumanymą. Nelabai norėjo iš anksto atskleisti, kokioms kompozicijomis pasitiks Bazilika šiemet, tik išsitarė, kad vainikai šį kartą bus apvalūs – savotiški burbulai iš augalų. Jų nupinti sumanyta apie dvidešimt.
„Tokia kompozicija kiek pažemins aukštus Bazilikos skliautus ir žolynai tarsi priartins dangų“, – sako dr. G. Jankūnas.
Vainikus pinančios moterys pakvietė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorių Gediminą Jankūną apžiūrėti pirmųjų darbų. T. Šiaudinio nuotr.
Kad augalų vainikai išlaikytų tinkamą formą, ponios Irmos vyras padarė lankus, prie kurių dėliojami ir tvirtinami augalai.
Į Krekenavą nuvažiavusi „Sekundė“ rado prie pynimo susikaupusias Eriką Rudytę, Danguolę Junevičiūtę ir pačią iniciatorę I. Rudienę, netrukus turėjo prisidėti ir kitos moterys, tarp jų ir aktyvi pynėja Vida Kacevičienė.
Bet, kaip sako sodybos, kurioje vyksta darbai, šeimininkė ponia Irma, prie šio darbo prisideda ne tik vainikus pinančios moterys, bet ir didelis būrys krekenaviečių. Kas augalų pririnkęs atneša, kas į rugių lauką įleidžia žaliavos prisirinkti, kas darbui reikalingų medžiagų parūpina.
Su didžiausiu malonumu vainikus pinanti D. Junevičiūtė sako, kad jai labai patinka ir rinkti augalus. „Išeini ankstų rytą į laukus prie Nevėžio, brendi per rasas, klausaisi paukštelių ir, atrodo, nėra malonesnės atgaivos. Gamtos niekada nebūna per daug. Taip bevaikštinėdamas nė nepastebi, kaip prisirenki bitkrėslių ar kitų augalų pilną glėbį – vos paneši“, – sako ponia Danguolė. Moteris žavisi, kad būtent jos gimtojoje Krekenavoje gimė toks puikus sumanymas visiems kartu imtis puošti Baziliką, patiems pinti vainikus.
„Prisimenu, kad pirmą kartą Baziliką puošėme ne Žolinei. Kai mano sūnus baigė gimnaziją ir abiturientams brandos atestatus buvo nutarta įteikti Bazilikoje, savaime kilo mintis kaip nors papuošti iškilmių vietą. Buvo liepos mėnuo – pats žydėjimas, su malonumu ėmėmės darbo. Rezultatas nenuvylė, tad ir artėjant Žolinei pagalvojome: o kodėl nepabandžius tai ypatingai šventei taip pat padabinti Dievo namus. Pasitarusios iš laukų ir darželių prisirinkome augalų ir pynėme vainikus altoriui papuošti“, – pasakoja I. Rudienė.
Kitais metais per Žolinę moterys taip pat pynė, tik jau kitokius vainikus – ilgas spalvingas juostas, sukabinamas prie lubų.
Per praėjusių metų didžiuosius vasaros atlaidus žmonės, be abejo, atkreipė dėmesį į augalų vainikais apipintas Bazilikos kolonas. Kaip reikėtų puošti šiais metais, svarstyta ilgai, aptarti įvairūs variantai.
Apie Žolinei svarbių augalų prasmę, jų reikšmę I. Rudienė sako ieškojusi literatūros, informacinės medžiagos internete. Nemažai naudingų žinių pavyko rasti lenkiškuose puslapiuose – tikinti tauta didelę reikšmę teikia ir bažnyčių, kryžių puošybai įvairių švenčių progomis.
Šiemet į garsiuosius Krekenavos Žolinės atlaidus iš visų kraštų suvažiavę tikintieji pamatys įspūdingai papuoštus maldos namus.
Vainikus pinančios moterys sako, kad tai ne tik jų nuopelnas.
„Štai Marijos altorių gėlėmis aprėmins Adamkevičienė, kitos moterys parengs puokštes prie pagrindinio altoriaus, kitose Bazilikos vietose. O kiek žmonių rinksis penktadienį tvarkyti Bazilikos – plauti grindų, valyti kiekvieno kampelio. Tie darbai tarsi ir nematomi, bet kažkas juos turi padaryti, niekas savaime nepasidaro“, – sako I. Rudienė.
Pasak dr. G. Jankūno, Bazilikos vidų, jos aplinką tvarko ir visus kasdienius darbus atlieka, kaip kas galbūt mano, visai ne klebono sukviesti angelai, o tie patys parapijos žmonės. T. Šiaudinio nuotr.
Dr. G. Jankūnas primena, jog Bazilikos vidų, jos aplinką tvarko ir visus kasdienius darbus atlieka, kaip kas galbūt mano, visai ne klebono sukviesti angelai, o tie patys parapijos žmonės. Kad ir Žolinės vainikų pynimas – juk tam darbui reikia skirti daug daugiau laiko, pastangų, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad vainikai galėtų dabinti Baziliką, tenka atlikti daug parengiamųjų darbų – pririnkti augalų, juos ruošti, paskui puošmenas sukabinti.
„Džiaugiuosi, kad atsirado žmonių, taip puikiai papuošiančių Baziliką. Vainikas, kad ir nedidelis, pats nenusipina. Žinoma, šiais laikais viskas įmanoma, už žmonių suaukotus pinigus galima būtų samdyti floristus – išpuoštų įspūdingai. Tačiau ir mūsų moterys sugeba padaryti ne prasčiau, o gal dar ir geriau, nes tai, ką jos daro, daroma su šiluma, meile, nuoširdžiai, žinant, kodėl imamasi šio darbo“, – sako G. Jankūnas.
Jis pasakoja, kad tvarkant Baziliką labai padeda ir čia veikianti vaikų ir jaunimo grupė „Žolynėlis“. Prieš penkerius metus įkurtos grupės veikloje dalyvauja mokyklinio amžiaus vaikai.
Grupės narių susitikimai vyksta kiekvieną penktadienį po vakarinių šv. Mišių. Aktyvūs „Žolynėlio“ nariai parapijoje atlieka įvairius savanorystės darbus, padeda piligrimams atlaidų metu, dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose, palaiko švarą ir tvarką parapijos pastatuose, dalyvauja bendruose laisvalaikio renginiuose.
Šį penktadienį jaunimas ketina dalyvauti ir organizuojamoje talkoje. Klebonas kviečia visus tikinčiuosius jungtis į talką Bazilikoje. „Labai reikalinga pagalba besiruošiant didiesiems Žolinės atlaidams. Bus tvarkoma Bazilika, erdvė prie vargonų, altarijos antras aukštas. Pasitikime svarbiausias metų šventes mūsų parapijoje švariomis erdvėmis sau patiems ir mūsų svečiams!“ – sako dvasininkas.
Danguolė Junevičiūtė sako nekantriai laukianti ir paties augalų rinkimo vainikams – gamtos grožybių nestokojančiose Krekenavos apylinkėse tai ypatingas malonumas. T. Šiaudinio nuotr.
Žolinė Krekenavoje – ypatinga ir bene vienintelė tokia svarbi šventė. Kaip vietiniai sako, tai ir giminių suėjimo dienos – suvažiuoja pas gimtinėje likusius savuosius žmonės iš visų kampelių. O dabar, kaip juokauja moterys, kai tie kampeliai nutolę į visas pasaulio puses, sulaukiama svečių ir iš Ispanijos, Airijos, kitų tolimų šalių.
Todėl krekenaviečiams ne vis tiek, kaip atrodys svarbiausia miestelio vieta – Bazilika, į kurią kiekvienas grįžusysis bent vieną atlaidų dieną tikrai užsuks.
Jau pirmadienį, rugpjūčio 14 dieną, vyks jaunimui skirtos dienos Mišios ir renginiai. Nuo 21 valandos – Šlovinimas ir budėjimas Bazilikoje, Švč. Sakramento adoracija per visą naktį.
Turininga ir svarbiausia rugpjūčio 15-oji, antradienis. 12 valandą šv. Mišios, žolynų šventinimas ir procesija, 14 valandą koncertas Bazilikos aikštėje.
Per atlaidus šurmuliuos ir Žolinės kermošius. Šiemet, kaip sako klebonas, tokia naujiena, kad kermošius persikelia į sutvarkytą centrinę miestelio aikštę.
Anksčiau kermošiaus prekiautojai kurdavosi ant kalnelio prie Bazilikos, o dabar čia lieka tik kultūros erdvė. Prekybinis šurmulys nusikelia į centrą, buvusią turgaus aikštę.
Rugpjūčio 16 dieną, trečiadienį, atlaiduose – kunigų ir vienuolių diena, ketvirtadienį – katechetų ir tikybos mokytojų, penktadienį – ligonių, slaugytojų, medicinos darbuotojų, šeštadienį – Gyvojo rožinio ir Marijos legiono bei kitų maldos grupių, o sekmadienį – šeimos diena.
O kol kas – kol dar nesuskambėjo didžiųjų Žolinės atlaidų pradžios varpai – vyksta intensyvus pasiruošimas šiais ypatingai metų šventei.
Į Krekenavą tomis dienomis, be abejo, suks ir panevėžiečių keliai. Ne vienas, šv. Mišioms pasibaigus, atidžiau pasižvalgys po Baziliką ir tikrai atkreips dėmesį į vietinių moterų rankomis nupintus žolynų vainikus – tikėjimu pagerbtą, širdimis sušildytą puošmeną.
Vainikais ir augalų kompozicijomis puošiama Bazilika per Žolinę sutraukia būrius tikinčiųjų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Artimiausiu metu Krekenavos bazilikos laukia didelės permainos. Gavus finansavimą numatomas kapitalinis remontas. Bus pakeista stogo danga, sutvarkyti pamatai. Kardinaliai turėtų pasikeisti ir maldos namų interjeras. Vietoj medinių grindų bažnyčią planuojama iškloti akmens masės arba keraminėmis plytelėmis, keisis ir vidaus dekoras.
Mažosios bazilikos vardas Krekenavos bažnyčiai buvo suteiktas 2011 metų rugpjūčio 15 dieną. Krekenavos šventovė pirmoji Lietuvoje ir kol kas vienintelė, 2009 metais sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais su Šventąja Popiežiškąja Didžiąja Marijos Bazilika Romoje ir įrašyta į tos Bazilikos lentas kaip dukterinė Bazilikos šventovė.
Iš viso šalyje yra septynios mažosios bazilikos – karališkos bažnyčios. Daugiausia Mažųjų bazilikų turi Italija, jų yra Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje.
