I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Į Krekenavą sugužėjo iš tolimiausių kampelių – tokiu jubiliejumi gali pasigirti retas (foto galerija)

Į Krekenavą sugužėjo iš tolimiausių kampelių – tokiu jubiliejumi gali pasigirti retas (foto galerija)

Šaltoką šeštadienį Krekenavoje aidi senokai besimačiusiųjų klasės draugų ir kolegų juokas, akimirkas sušildo bendri mokykliniai prisiminimai, o prieš vidurdienį prie M. Antanaičio gimnazijos iškėlus Krekenavos bendruomenės „Tiltai“ dovanotą šimtmečio vėliavą, per miestelį iki Kultūros centro nusidriekė spalvinga eisena.

Taip Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija sutinka šimto metų jubiliejų. Susibūrus kultūros centre, mokyklos svečiams, buvusiems ir esamiems mokiniams, mokytojams netrūko jautrių akimirkų. Mokytojų kolektyvas kartu su direktoriumi Vaidu Pociumi sudainavęs nuotaikingą dainą sulaukė galybės ovacijų ir prašymų pakartoti. Gimnazijos vadovas juokavo, kad pasirodymas nepakartojamas kaip ir pats mokyklos šimtmetis. O mokyklos istorija labai graži ir turtinga.

„Istoriniuose šaltiniuose esame radę duomenų, kad 1533 metais Krekenavoje veikė parapinė mokykla. Pagal tai net Vilniaus universitetą lenkiame, kuris įkurtas 1579 metais“, –„Sekundei“ kalbėjo V. Pocius.

Tad, direktoriaus manymu, susitarimo reikalas, kaip pamatuoti švietimo įstaigos amžių. Po 1533 metų iš esmės neturima duomenų apie mokyklos veiklą. Tai labai ir nestebina: buvo Abiejų Tautų Respublikos, vėliau carinės Rusijos laikotarpiai, vyko karai – keitėsi valdžios ir santvarkos.

Pasak direktoriaus, turint omenyje, kad duomenų apie mokyklos veiklą nuo XVI amžiaus pradžios iš esmės nesama, bendruomenė nusprendė metus skaičiuoti nuo 1919 metų. Būtent tais metais Krekenavoje vėl pradėjo veikti progimnazija ir prie to itin prisidėjo pirmasis direktorius, pedagogas Mykolas Antanaitis, kurio vardą dabar nešioja gimnazija.

„Jo indėlis į mokyklos įsteigimą, atkūrimą labai didelis“, – pabrėžia V. Pocius.

Mokslas tuo metu metams kainavo 75 litus ir buvo ne kiekvienam įkandamas.

Po 1919 metų sekė labai daug įvykių – savanorių kovos, nepriklausoma tarpukario Lietuva, itin sunkūs Antrojo pasaulinio karo, pokario metai, kai dalis mokyklos bendruomenės sulaukė represijų, buvo ištremti. Pasak direktoriaus, mokykla buvo ne kartą uždaryta, vėl atidaryta, buvo ir pertvarkoma – tapo pradine mokykla, vėliau vėl progimnazija, vidurine mokykla. Gimnazijos statusą mokykla gavo 2007 metais. Prieš ketvirtį amžiaus – 1994 metais – mokyklai suteiktas Mykolo Antanaičio vardas. Jo vardo premija įsteigta 2004 metais. Ja kasmet apdovanojamas vienas mokyklos mokytojų ar mokinių, labiausiai nusipelniusių garsinant mokyklos vardą, puoselėjant tradicijas.

„Taip kad mokyklos istorija labai marga, paini ir kartu turtinga“, – sako V. Pocius.

Tiesa, spalio 26-oji su švietimo įstaigos istorija nesiejama. Šią dieną gimnazijos bendruomenė pasirinko pati – prieš mokinių rudens atostogas ramesnis laikas.

Gyvenimo mokykla

Sveikindamas su jubiliejumi mokyklos bendruomenę, Krekenavos klebonas Gediminas Jankūnas pasakojo šiemet svečiavęsis antikinėje Graikijoje – Olimpijos ir kituose miestuose. Ten susipažino ir su žodžio gimnazija reikšme – vieta, kurioje buvo treniruojamasi prieš žaidynes.

„Taigi, gimnazija pirmiausia yra treniruočių vieta. Ta vieta, kur ruošiamasi gyvenimo varžyboms“, – kalbėjo dvasininkas.

Vienas vyresnių mokyklos buvusių mokinių, atvykęs į šventę, tautodailininkas, ekslibrisų meistras, tapytojas Zigmantas Plėštys. Vyras pasakoja Krekenavoje mokęsis nuo 1945 iki 1950 metų. Deja, mokslus baigti jau teko Vorkutoje – represuotas už veiklą pogrindinėje gimnazijos organizacijoje.

„Mokykloje buvo pogrindinė organizacija. Iš jos atrodo, aš tik vienas belikęs gyvas – kiti mirė“, – pasakoja Z. Plėštys.

Nepaisant skaudžių likimo vingių, Z. Plėščiui liko geri prisiminimai apie mokyklos metus. Vienu jo mokytojų buvo mokyklos kūrėjas M. Antanaitis. Grįžęs iš lagerių dar bendraudavęs su mokytojais, mokyklai yra dovanojęs savo knygų, o ir šįkart atvežė porą jų.

Apima pasididžiavimas

Į šimtmetį atvyko ir ne vienas M. Antanaičio giminaitis. Audronės Antanaitytės-Gridzijauskienės senelis buvo M. Antanaičio brolis. Pats pedagogas šeimos neturėjo, tačiau globojo ir rėmė artimųjų vaikus.

„Mane vaikystėje dažnai veždavo pas senelį“, – A. Girdzijauskienė pasakoja labai patikdavus nuvažiuoti į Orelius.

Kone iki vienuolikos metų ji nė nežinojusi, kad jis – ne tikrasis senelis, o senelio brolis.

„Aš labai gyvai jį prisimenu. Buvo tikrai išimtinai įdomus žmogus savo pasaulėžiūra ir tokia elegancija. Senelis netgi su tais kukliais kaimo darbiniais drabužiais, su kuriais eidavo pas karvutę, į lauką, buvo orus ir elegantiškas“, – pasakoja garsaus pedagogo giminaitė.

Jos teigimu, klėtelėje buvo didžiulė biblioteka, į kurią eidavo kaip į šventovę. Į senelio kurtą mokyklą A. Gridzijauskienė pasakoja atvykstanti ne pirmą kartą ir kaskart apima pasididžiavimas.

„Aš vykstu kaip į mokyklą iš didžiosios raidės“, – sako A. Girdzijauskienė.

Pasak moters, didžiulė pagarba tiems žmonėms – pirmajai, antrajai mokytojų kartai, – nes jų dėka tais sunkiais laikais Lietuva turėjo galimybę išlikti.

„Tauta buvo ant egzistavimo ribos. Tų žmonių dėka mes turime Lietuvą, turime valstybę, mes turime ir ateitį“, – įsitikinusi A. Girdzijauskienė.

M. Antanaičio brolio proanūkis Tomas pripažįsta, kad didžiąją dalį žinių apie giminaitį turintis iš ponios Audronės. Anksti žuvus tėčiui, mažai žinojo apie protėvius.

„Atvykti į mokyklą smagu. Pirmieji jausmai ir mintys – atsakomybė. Ir kodėl prieš šimtą metų kažkas galėjo padaryti, o dabar nebegali?“, – Tomo nuomone, aukštai pakelta kartelė motyvuoja stengtis.

Faktai

Krekenavos gimnazija – ne vienintelė Panevėžio rajono mokykla, šiomis dienomis švenčianti šimto metų jubiliejų. Penktadienį gražią datą paminėjo ir Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla. Ši valstybinė mokykla Karsakiškyje pradėjo veikti 1919 metais dvarininkės Marijos Ordinčiūtės dvare. Pradžia buvo labai sunki – turėjo tik tris mokyklinius suolus ir rašomąją lentą, o lėšų išlaikymui niekas neskyrė. Žemės ūkio darbų metu mokykla būdavo pustuštė, o jiems pasibaigus, mokiniai vos tilpdavo.

Bene anksčiausiai istoriniuose šaltiniuose yra paminima mokykla Krekenavoje, tačiau, pavyzdžiui, Ramygalos gimnazija, apie kurią duomenų yra nuo XVIII amžiaus, šimtmetį paminėjo pernai – 1918 metų lapkričio 2-ąją įsteigta Ramygalos „Saulės“ progimnazija.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų