Tokie žmonės rizikuoja susidurti su rimtomis sveikatos problemomis palyginti jauname amžiuje, įspėja amerikiečiai specialistai iš Merilendo universiteto Medicinos mokyklos, atlikę visų prieinamų išeminio insulto genetinių tyrimų metaanalizę.
Lietuvoje kraujo grupės sovietmečiu buvo klasifikuojamos taip: 0 (nulinę) kraujo grupę vadinta pirmąja (I), A kraujo grupę – antrąja (II), B kraujo grupę – trečiąja (III), o AB kraujo grupę – ketvirtąja (IV).
Visame pasaulyje jos skirstomos į 0, A, B ir AB. Labiausiai Lietuvoje paplitusi A (II) kraujo grupė. Ją turi 37,8 proc. šalies gyventojų. 33,5 proc. turi 0 (I) kraujo grupę. B (III) kraujo grupės turėtojų yra 20,6 proc., o AB (IV) – 8,1 proc.
Tyrėjai siekė aptikti žymenis, pagal kuriuos būtų galima atpažinti rizikos grupei priklausančius žmones ir iš anksto apsaugoti nuo pavojingos sveikatos krizės.
Atlikta analizė davė netikėtai sėkmingų rezultatų, tačiau susijusių su būtent ankstyvais insultais. Paaiškėjo, kad jų grėsmė daug priklauso nuo kraujo grupės.
Medicinoje ankstyvais laikomi insultai, ištikę iki 60 metų. Pagal statistiką, skaičius žmonių, patiriančių smegenų kraujotakos sutrikimų tokiame amžiuje, auga.
O tikimybė, kad jiems insultas baigsis mirtimi, itin didelė. Kaip ir išgyvenusiesiems – grėsmė likti neįgaliems iki pat savo dienų galo.
Paaiškinimų, kodėl insultai jaunėja, iki šiol beveik nėra.
Tyrėjai surinko duomenis iš 48 genetinių tyrimų, kuriuose dalyvavo maždaug 17 000 insultą patyrusių žmonių ir beveik 600 000 su šia problema nesusidūrusių asmenų, sudariusių kontrolinę grupę. Visi dalyviai buvo nuo 18 iki 59 metų amžiaus.
Visą genomą apimanti analizė padėjo aptikti dvi jo vietas, stipriai susijusias su ankstyva insulto rizika. Viena jų sutapo su kraujo grupę apsprendžiančių genų lokacija.
Antroji konkrečių kraujo grupės genų tipų analizė parodė, kad žmonėms, kurių genomas koduoja A grupės variaciją, insulto iki 60 metų tikimybė yra 16 procentų didesnė, palyginti su kitų kraujo grupių atstovais.
Rečiausiai iš visų insultą patiria 0 kraujo grupės atstovai.
Na, o B kraujo grupės žmonių pasitaiko po lygiai (bet mažiau nei A grupės) ir tarp patyrusiųjų vėlyvus, ir ankstyvus insultus. Tai yra šios grupės atstovams nepasireiškė jokio ypatingo polinkio į smegenų kraujotakos sutrikimus.
Tyrimo autoriams atsižvelgus į visas galimas paklaidas, pavyzdžiui, susijusias su paciento lytimi bei turimomis ligomis, tapo aišku, jog rizika patirti insultą arba nuo jo mirti nesulaukus 60-ies žmonėms, kurių A kraujo grupė, yra 16 proc. didesnė nei kitų grupių atstovams.
0 kraujo grupės žmonėms tokia rizika yra 12 proc. mažesnė, palyginus su kitomis grupėmis.
Specialistai vis dar nežino, kodėl būtent A kraujo grupė didina insulto rizika jaunesniame amžiuje.
„Mes vis dar nežinome, kodėl A kraujo grupė kelia didesnę riziką, – sakė pagrindinis tyrimo autorius ir Merilendo universiteto kraujagyslių neurologas Stevenas Kittneris. – Tačiau tai greičiausiai yra susiję su kraujo krešėjimo faktoriais, pavyzdžiui, trombocitais ir kraujagysles dengiančiomis ląstelėmis, taip pat kitais kraujyje esančiais baltymais, įtakojančiais kraujo krešulių susidarymą.“
Tuo labiau kad mokslininkų įtarimus dėl kraujo krešėjimo savotiškai patvirtina ir ankstesni tyrimai.
Iš jų rezultatų žinoma, kad A kraujo grupės žmonėms yra didesnė rizika susirgti giliųjų kojų venų tromboze.
„Akivaizdu, kad mums reikia daugiau tyrimų, padėsiančių išsiaiškinti padidėjusios insulto rizikos mechanizmus“, – sakė S. Kittneris.
Kita svarbi tyrimo išvada padaryta lyginant žmones, patyrusius insultą iki 60 metų, su tais, kurie insultą patyrė po 60 metų.
Šiuo tikslu tyrėjai panaudojo maždaug 9 300 insultą patyrusių vyresnių nei 60 metų žmonių ir apie 25 000 insulto nepatyrusių vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių duomenų rinkinį.
Buvo nustatyta, kad padidėjusi insulto rizika tarp A tipo kraujo grupę turinčių asmenų tapo nereikšminga vėlyvo insulto grupėje, o tai rodo, kad ankstyvame amžiuje įvykstančių insultų mechanizmas gali skirtis nuo įvykstančių vėliau.
Tyrimo autorių teigimu, jaunesnio amžiaus žmonių insultus rečiau sukelia riebalų sankaupos arterijose (vadinamoji aterosklerozė); labiau tikėtina, kad juos lemia su krešulių susidarymu susiję veiksniai.
Tyrimas taip pat parodė, kad B tipo kraujo grupę turintiems žmonėms tikimybė patirti insultą bet kokiame amžiuje yra maždaug 11 procentų didesnė, palyginti su kontroline grupe, kuriai priskiriami insulto nepatyrę asmenys.
Komentarai
Naujausias anekdotas