-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jono Pauliuko šeimos klinikoje šeštadieniais konsultuoja,
gydo ir operuoja angiochirurgas profesorius Povilas Pauliukas. Konsultuojami,
gydomi ir operuojami sergantieji kojų venų, arterijų ir smegenis maitinančių
arterijų ligomis, išsiplėtusiomis nekomplikuotomis kojų paviršinėmis venomis bei
turintieji dėl šios priežasties žaizdas blauzdose ar paviršinių venų uždegimus,
kai susidaro trombai.
Esant kojų arterijų susiaurėjimams ar užakimams pirmiausia atsiranda kojų skausmas einant, ypač lipant į įkalnę. Jei laiku negydoma ar neoperuojama, atsiranda nuolatiniai ligotos kojos skausmai – netgi tada, kai nieko neveikiama. Ypač skauda naktį, paskui gali prasidėti ir kojos gangrena. Visais atvejais angiochirurgas nustatys kojų skausmų priežastį ir bus paskirtas tinkamas gydymas. Kartais būtina ir operacija. Svarbu laiku ją atlikti, neleisti kojai gangrenuoti, nes tada belieka tik amputuoti.
Profesorius Povilas Pauliukas konsultuoja ir operuoja ligonius, sergančius visų arterijų ligomis, taip pat ir pilvo aortos susiaurėjimu, užakimu ar aneurizma (išsiplėtimu, kuris plyšta ir ligonis staigiai miršta nuo nukraujavimo į pilvą). Lietuvoje dar labai mažai išaiškinama pilvo aortos aneurizmų, tikrai labai daug žmonių miršta dėl jos plyšimo ir staigaus nukraujavimo į pilvą. Kadangi šia liga serga ir nuo jos miršta pagyvenę žmonės, mirties liudijime paprasčiausiai įrašoma, kad mirė nuo ūmaus širdies nepakankamumo ar infarkto, nes dabar skrodimai atliekami labai retai.
Keista, kad dabar, kai kiekvienoje poliklinikoje yra echoskopų ir daugelis šeimos gydytojų jų turi, neišaiškinami šie ligoniai, nes pilvo aortos aneurizma yra gana dažna ir ji puikiausiai matoma echoskopu. Angiochirurgas ją nesunkiai gali diagnozuoti paprasčiausiai pačiupinėjęs pilvą. Šių operacijų Lietuvoje vis dar atliekama labai mažai, nors visame pasaulyje – tai antra pagal dažnumą kraujagyslių operacija. Pagyvenusieji turėtų pasitikrinti, ar neserga šia liga. Tai padaryti jie gali savo poliklinikoje – būtina atlikti pilvo echoskopiją. Žmonės gali pasikonsultuoti ir su angiochirurgu.
Laiku nustačius aneurizmą ir operuojant ją, mirtingumas yra labai mažas, o jai plyšus dažniausiai ligonio nespėjama atvežti į ligoninę, o jei ir spėjama, tai operacinis mirštamumas siekia 80 procentų. Jei ligonis praranda daug svorio ir pavalgius jį kamuoja skausmai, yra didelė tikimybė, kad užakusios ar susiaurėjusios žarnyno arterijos. Tai taip pat nesudėtinga diagnozuoti ir atkurti normalią šių arterijų kraujotaką. Po šių operacijų ligoniai visiškai pasveiksta, vėl gali normaliai valgyti, jų svoris tampa normalus.
Kai smegenis maitinančios arterijos susiaurėja ar užanka, ligonis jaučia įvairius simptomus, grėsmingiausias iš jų yra paralyžius, kai visiškai užsikemša miego ar slankstelinė arterija. Jei ligoniui buvo trumpam apsilpusi ar nutirpusi kuri nors kūno pusė ar ranka, koja ar veidas, sutrikusi kalba ar trumpam aptemęs regėjimas viena akimi, ypač jeigu dar buvo nutirpusi ar nusilpusi kita ranka, koja ar kita veido pusė, yra didelė tikimybė, kad greit įvyks insultas ir paralyžius. Tokie simptomai paprastai būna esant kritiniam vidinės miego arterijos susiaurėjimui. Angiochirurgas, ištyręs ligonį ultragarsu, tai gali lengvai diagnozuoti ir atlikus operaciją (išvalius susiaurėjusią miego arteriją) ligonis išgelbstimas nuo insulto ir gali ramiai gyventi, nebijodamas insulto. Be to, tokiems ligoniams ištiriamos visos smegenis maitinančios arterijos. Prireikus profilaktiškai koreguojamos ir kitos susiaurėjusios arterijos, ligonis yra nuolat stebimas angiochirurgo ir dažniausiai ne tik kad nebekyla insulto pavojaus, bet žmogus išvaduojamas ir nuo kitų smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų.
Kiti dažniausiai pasitaikantys smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai, kurie būna esant slankstelinių arterijų susiaurėjimams ar persilenkimams, yra: galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, kartais net vėmimas, ūžimas ar cypimas ausyse ar galvoje, mirgėjimas ar net aptemimas akyse, dvejinimasis, galvos skausmas, ligoniui gali atrodyti, kad sukasi kambarys. Tokiems žmonėms dažnai neteisingai nustatoma migrena ir jos gydymas, aišku, nebūna efektyvus.
Galvos skausmus panaikina smegenų kraujotakos korekcija. Profesorius P.Pauliukas operavo labai daug ligonių, kurie prieš tai buvo nesėkmingai gydomi nuo migrenos. Dabar jie visiškai sveiki.
Slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumui būdinga, kad ligoniai blogai jaučiasi tvankiose patalpose, kartais jie net alpsta (praranda sąmonę dėl per mažos smegenų kraujotakos). Juos pykina važiuojant automobiliu ar supantis sūpuoklėse ar karuselėje. Jie greitai išsenka dirbdami protinį darbą, dažnai sutrinka miegas, padidėja nervingumas, išsireguliuoja vegetacinė nervų sistema.
Slankstelinės arterijos dažnai turi įgimtų anomalijų: gali nebūti vienos iš slankstelinių arterijų arba ji gali būti neišsivysčiusi, siaurutė, gali atsišakoti ne iš poraktinės arterijos, o iš aortos lanko, įeiti į stuburą ne normaliame aukštyje, o vienu ar keliais slanksteliais aukščiau (tokiu atveju yra prismaugta prie stuburo prieš jį esančių raumenų), gali būti persmaugta simpatiniu nervu ar užspausta kaklo raumenų. Šie ir kiti įgimti slankstelinių arterijų pakitimai lemia vaikų ir paauglių smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus. Daugumą galima nesunkiai koreguoti ir tada žmogus tampa visiškai sveikas. Nediagnozavus ir nekoregavus šių įgimtų slankstelinių arterijų pakitimų, ligonis pasmerkiamas visą gyvenimą būti nevisavertis, kenčiantis nuo smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Tokie vaikai dažniausiai nesugeba normaliai mokytis, negali įgyti geros profesijos, kartais net būna protiškai atsilikę.
Jono Pauliuko šeimos klinikoje Panevėžyje, Stoties gatvėje 49, šeštadieniais konsultuoja ir tiria ultragarsu arterijas, nustato arterijų susiaurėjimus ir užakimus profesorius, kraujagyslių chirurgas Povilas Pauliukas. Konsultuoja ir operuoja ligonius, sergančius visomis kraujagyslių ligomis. Operacijos atliekamos Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje.
Registracija tel. (8-699) 81010.
