Asociatyvi P. Židonio nuotr.

Koronaviruso mįslės medicinai ir visuomenei

Koronaviruso mįslės medicinai ir visuomenei

Daugiau nei mėnesį komos ištiktam panevėžiečiui Eugenijui Dargužiui akistata su koronavirusu vos nesibaigė mirtimi. O paskutines saviizoliacijos dienas namuose Panevėžyje leidžiančios 45-erių Vidmantės apgaulinga liga priminė peršalimą.

Milžiniški skaičiai

Daugėjant susirgusiųjų pavojinguoju koronavirusu, atsiranda ir kartais netgi labai keistų su juo susijusių mitų.

Pavasarį pažabojusi COVID-19 Lietuva jau kurį laiką vėl fiksuoja augančią susirgimų statistiką. Panevėžys atsidūręs irgi ne pačiose geriausiose pozicijose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento bei Panevėžio miesto poliklinikos rugsėjo 9-osios duomenimis, mieste jau patvirtinti 66 ligos atvejai, 48 panevėžiečiai jau pasveiko.

Visame pasaulyje su šia mažiau nei prieš metus pasirodžiusia liga susidūrė jau beveik 28 milijonai gyventojų, o mirė per 900 tūkstančių.

JAV kasdien koronavirusas nustatoma kelioms dešimtims tūkstančių gyventojų. Amerikiečiai gydytojai stebi vis didesnę ligos grėsmę jaunimui. Liga taip pat siautėja Indijoje, Brazilijoje, Rusijoje.

Greta šios faktais paremtos oficialios informacijos egzistuoja ir sąmokslo teorijos,

neva skelbiami susirgimų atvejai fiktyvūs, naudingi farmacijos pramonei.

Panevėžietis 52-ejų Eugenijus Dargužis iš savo patirties pataria rimtai pasisaugoti koronaviruso.

Nuo paracetamolio iki aparatų

E. Dargužis iki šio pavasario sveikata nesiskundė, dirbo vairuotoju. Jo ramus gyvenimas apsivertė kovo pabaigoje.

„Buvau kaip tik atostogose, sėdėjau namuose, niekur nevažinėjau. Vieną šeštadienį nuėjau į parduotuvę, o grįžęs pasijutau prastokai. Pakilo temperatūra, termometras rodė 38 laipsnius. Kitų simptomų nebuvo, pamaniau, kad peršalau. Rimtų vaistų neturėjau – išgėriau namuose rasto paracetamolio. Nesuveikė“, – ligos pradžią prisimena panevėžietis.

Iki pirmadienio jam temperatūra ne tik nekrito, bet dargi pakilo iki 40 laipsnių.

„Mes rašome, kad mirė nuo to ar ano, o švedų medikų išvada: mirė be kančių, apsuptas artimųjų. Lietuvoje gydytojai pasiryžę gelbėti žmogaus gyvybę, nors nuo to gal ir kenčia valstybės ekonomika.“

R. Peldžius

Tuo metu Lietuvoje jau buvo paskelbtas karantinas. Ligonis paskambino savo šeimos gydytojai ir nupasakojo pojūčius. Po medikės konsultacijos E. Dargužis nusipirko vaistų nuo karščiavimo, bet sveikata negerėjo. Teko kviestis greitąją medicinos pagalbą.

„Iš pradžių įtarta, kad man pankreatitas. Atsidūriau Gastroenterologijos skyriuje. Atliko COVID-19 testą, jo atsakymas buvo teigiamas. Pervežė į Infekcinių ligų kliniką, izoliavo, peršvietė plaučius, juose nieko blogo tada nepamatė. Jau kitą dieną ėmiau dusti, stigo oro“, – pasakoja vienu pirmųjų sunkiu koronoviruso ligoniu Lietuvoje tapęs E. Dargužis.

Į palatą sulėkusi reanimacijos komanda ligoniui prijungė deguonį ir išgabeno į reanimacijos skyrių. Čia penkias paras prie plaučių ventiliavimo aparato prijungto Eugenijaus būklė ne tik negerėjo, bet dargi blogėjo. Galop iš Respublikinės Panevėžio ligoninės E. Dargužis pervežtas gydyti į Santaros klinikas.

Iš gyvenimo išbrauktas laikas

„Man buvo dirbtinai sukelta koma, taip prabuvau 40 dienų. Žmona kaip košmarą prisimena tą laiką, kai nuolat skambino medikams klausti apie mano būklę, o ji buvo tai stabili, tai blogesnė. Patys medikai nežinojo, ko laukti – juk liga nauja“, – pasakoja panevėžietis.

E. Dargužio plaučiai tuo metu jau buvo tarsi kuo aptraukti, mutavę. Ligoniui medikai perpylė kraują.

Pats Eugenijus to jau nejautė ir nesuprato, tik iki šiol atsimena sapnus, jį lankiusius, kai buvo ištiktas komos. Juose vyras matęs tamsius tunelius, kažkur grimzdęs, regėjęs savo laidotuves, bet vis lipo, kapstėsi į šviesą, suvokė, kad reikia gyventi.

„Atsibudęs kakle aptikau tracheostomą, per miglą atsimenu, kad labai troškino, bet gerti niekas neleido, tik vandeniu vilgė lūpas. Mačiau baltus chalatus ir labai norėjau paskambinti namo“, – pamena Eugenijus.

Daugiau nei mėnesį komos ištiktam panevėžiečiui Eugenijui Dargužiui akistata su koronavirusu vos nesibaigė mirtimi.

Tai padaryti jam leista kitą dieną.

Gegužės pabaigoje jau sustiprėjęs panevėžietis grąžintas į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Po poros savaičių ligonis išsiųstas reabilitacijai į Likėnų sanatoriją, kur dar 48 dienas jam gydytojai atstatinėjo jėgas.

„Rodos, viskas grįžo į vėžes, plaučiai – sveiki, vaikštau ir nedūstu. Kiti vidaus organai taip pat lyg ir nepaliesti, gal su žarnynu tik šiokių tokių bėdų buvo. Bet pasekmės liko kojose“, – pripažįsta E. Dargužis.

Po tokios išgyvenimo dramos iki šiol sunkiai juda kojų pirštai, silpnos blauzdos, eiti vis dar tenka su įtvarais, statant visą pėdą. Eugenijus toliau mankštinasi, o medikai prognozuoja, kad buvusi sveikata grįš per pusmetį ar netgi metus.

„Per pusvalandį nueinu nuo namų Parko gatvėje iki šeimos gydytojo Nemuno g. poliklinikoje, kur man reikia lankytis po tokios ligos“, – paaiškino Eugenijus.

Jis iki šiol neturi atsakymo, kaip nutiko, kad klastinga liga jį pakirto.

„Keisčiausia, kad net nežinau, kur galėjau užsikrėsti koronavirusu – niekur nebuvau išvykęs. Paskui ir mano žmonai testas parodė šitą ligą, nors ji nieko nejautė. Sūnus kartu gyvena, bet jis neužsikrėtė. O aš sirgau sunkiai ir jaučiuosi tarsi antrą kartą gimęs“, – teigia E. Dargužis.

Gydė telefonu

Panevėžietė 45-erių Vidmantė šiuo metu namuose leidžia paskutines saviizoliacijos dienas. Jai prieš dvi savaites nustatytas teigiamas koronaviruso testas. Moteris pripažįsta pajutusi, kokią paniką tokia žinia sukėlė jos bendradarbiams, giminėms. Tai ir yra priežastis, kodėl panevėžietė nenori viešinti pavardės.

Tačiau apie savo ligą ji sutiko papasakoti.

Vidmantė susirgo rugpjūčio 28-ąją. Išvakarėse ji su vyru važiavo motociklu.

„Maniau, kad peršalau, šiek tiek karščiavau – temperatūra siekė 37–37,5 laipsnio. Paskambinau gydytojai, ji patarė gerti arbatų, nusipirkti vaistų“, – pasakoja Vidmantė.

Tačiau temperatūra nekrito. Po savaitės ligonė vėl kreipėsi į polikliniką. Šįkart ją pasiuntė atlikti COVID-19 testo.

„Nuvykau į polikliniką, padarė testą, pasitvirtino koronavirusas. Tada – 14 dienų izoliacija, temperatūra tai kilo, tai krito. Gydytoja liepė gerti, ką turiu, o jei blogės, kviesti greitąją. Kitų simptomų nejaučiau, tik kai nustojau karščiuoti, sutriko skonio, uoslės pojūčiai, atsirado kosulys“, – vardijo Vidmantė.

COVID-19 testai buvo padaryti ir jos vyrui, ir dukrai. Jiems liga nenustatyta. Nors, pasak Vidmantės, artimieji pageidavo pakartoti tyrimus, jiems to nebuvo leista.

„Aš pati šiandien vėl pakartojau testą mobiliajame punkte, rytoj bus atsakymas. Jį gavus po 24 valandų laukia trečias testas. Tačiau vyras ir dukra to padaryti daugiau negali – skambino įvairiais telefonais, visur tas pats atsakymas: jums pakartotinis testas nereikalingas. Bet jie visą laiką buvo su sergančia manimi. Bandėme ir per karštąją liniją registruotis – beviltiška“, – ketvirtadienį „Sekundei“ kalbėjo Vidmantė.

Ją nuvežti į mobilųjį punktą atlikti tyrimo leista izoliuotam sutuoktiniui, kuris dvi savaites negalėjo kojos iškelti iš namų.

Tirtis, anot Vidmantės, niekas nevertė ir jos bendradarbių.

„Po tokio gydymo, medikų bendravimo ir krūvos rūpesčių jau manau, kad čia kažkoks pinigų plovimas. Niekas manęs neapžiūrėjo, neįvardijo sveikatos būklės, gydžiausi pati, kuo turėjau“, – stebisi Vidmantė.

Medicina remiasi faktais

Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus anesteziologo-reanimatologo Ričardo Peldžiaus teigimu, COVID-19 – ne religija, kad juo tikėtume arba ne. Mokslas ir medicina remiasi įrodymais, faktais ir, pasak gydytojo, tvirtai žino, kad pasaulyje prieš beveik metus atsirado naujas pavojingas virusas.

„Girdime ir mes tas kalbas apie tariamas konspiracijas nurašant visas ligas, mirtis COVID-19. Bet turiu patikinti, kad niekada neteigtume, jog iš kokio nors baro išėjęs, apvirtęs ir susižalojęs pilietis mirė nuo koronaviruso, nors testas ir būtų jį parodęs. Niekada nebūtų mirties išvadose nurodyto viruso, jei žmogų palaužė insultas“, – patikina medikas.

Priešingai, nei kelininkus netikėtai užklumpa sniegas, lietuvių medikai COVID-19 stebėjo jį jau atsiradus Kinijoje. Rytų Azija – tankiai apgyvendintas regionas, kuriame ne viena liga pasibaigė pandemija. Būtent šioje pasaulio dalyje prieš dešimtmetį atsirado SARS-CoV, MERS-CoV – uždegiminės kvėpavimo takų ligos, sukeltos tų pačių peršalimo ligoms įprastų virusų. Koronavirusai medicinoje nėra naujiena, bet COVID-19 kitoks.

„Jam vis dar nėra gydymo ir vakcinos, bet apie ligą daug medicininės medžiagos, kurią mes, medikai, sekame. Lietuvoje dar neturėdami koronaviruso atvejų, jau stebėjome ligos eigą – kaip elgiasi Didžiosios Britanijos, Italijos kolegos“ – pasakoja R. Peldžius.

Taisyklės – neišvengiama būtinybė

Lietuvą pasiekus COVID-19, gydytojo teigimu, visų akys iš baimės buvo didelės dėl grėsmės užsikrėsti, patys medikai nežinojo, ko laukti ir tikėtis. Praėjus pusmečiui liga po truputį atsiskleidžia ir aiškėja.

„Iš karto susitaikėme su tikimybe užsikrėsti darbe ir užkrėsti namiškius. Ši baimė likusi. Bet pati liga tiek nebegąsdina – iš pradžių nieko apie ją nežinojome, dabar gydant kažkas pasitvirtina, kažkas atkrenta. Čia kaip su elektra: įjungi mygtuką, jei dega, tai suveikė“, – kalba medikas.

Ir visas pasaulis, jo teigimu, kol kas taip gyvena, o kažko tikrai efektyvaus kol kas nėra.

Todėl, pabrėžia R. Peldžius, nuo naujo viruso plitimo reikia saugotis patiems žmonėms.

„Epidemiologiniai protrūkiai žmonijoje – ne naujiena. Specialios apsaugos priemonės ir izoliacija visada buvo vienas tų būdų, kuris gelbėdavo iki atsirandant antibiotikams ar vakcinai. Man atrodo, lietuviams vis dar trūksta sąmoningumo“, – sako gydytojas.

Anot jo, laikytis tam tikrų saugumo reikalavimą reikia priimti taip, kaip esame susitaikę su Kelių eismo taisyklėmis. Juk užsisegtas saugos diržas ar gesintuvas automobilyje dar nereiškia, kad ištiks nelaimė. Tai tėra tiesiog atsargos priemonės jai išvengti. Anot R. Peldžiaus, dėl apribojimų automobilyje visuomenė nepyksta, o dėl veido kaukių ir apribotų renginių kažkodėl net peticijas pasirengę rašyti.

„Žmogus biologinė būtybė, kuri negali nuolat gyventi patirdama stresą ir baimę. Vieni jau nebebijo, kiti nebetiki, treti pyksta. Ir mes patys, medikai, nuo tokios situacijos jau esame pavargę“, – pripažįsta anesteoziologas-reanimatologas.

Gydytojai, slaugytojai, net ligoninių ūkinės dalies personalas, pasak gydytojo, sunkiai išgyvena kiekvieną netektį. O kol nuo COVID-19 viruso vaisto nėra, tokių atvejų neišvengiama.

Siūlo nelyginti

„Iš tiesų visuomenė turėtų apsispręsti, ko nori: gydyti nuo COVID-19, gelbėti vyresnių žmonių gyvybes ar viską leisti, kaip padarė Švedija“, – sako R. Peldžius.

Pastarosios šalies pavyzdys, kai atsisakyta gydyti koronavirusu sergančius senjorus, pasak mediko, švedų mirties statistiką pagerins keleriems metams – tiesiog nebebus kam mirti nuo kitų senatvės ar lėtinių ligų. Tačiau tos tautos ir mentalitetas kitas – išėjimas ten kur kas lengvesnis.

„Mes rašome, kad mirė nuo to ar ano, o švedų medikų išvada: mirė be kančių, apsuptas artimųjų. Ten visai kitas požiūris, todėl net neverta lyginti. Lietuvoje gydytojai pasiryžę gelbėti žmogaus gyvybę, nors nuo to gal ir kenčia valstybės ekonomika“, – pabrėžė R. Peldžius.

Žinoma, ne visi ir COVID-19 susirgimai baigiasi reanimatologų priežiūroje. Didelei daliai ligonių pavyksta prasirgti itin lengva forma, net nepajutus simptomų.

Gydytojo teigimu, koronavirusas nėra toks užkrečiamas kaip per odą į organizmą prasibraunanti ebola. Todėl nenuostabu, kad koronavirusu šeimoje kartais suserga tik vienas žmogus. Tai priklauso nuo daugelio priežasčių – šis virusas labai individualiai gali paveikti kiekvieną asmenį.

Tačiau, pasak R. Peldžiaus, negalima pamiršti saugos priemonių ir pervertinti savo sveikatos galių.

Komentarai

  • „…švedų medikų išvada: mirė be kančių, apsuptas artimųjų.“ Žmogaus sielos anestezija neveikia. Tai ir anesteziologas – reanimatologas, manau, gerai žino. Dalis žmonių pabudę iš komos pasakoja siaubingus pergyvenimus. Taip, kad mirties be kančių beveik nebūna. Nebent tai taip vadinama šventa mirtis, bet tai jau Dievo malonė. O švedų liberalai stos prieš neišvengiamą Dievo teismą (ir be anetezijos!). Tepasigaili jų Dievas!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų