-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Rūkymas lemia net 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų, apie 40 proc. visų diagnozuojamų onkologinių susirgimų siejami su šiuo žalingu įpročiu. Nors rūkymas yra vienas dažniausių onkologinius susirgimus lemiančių rizikos veiksnių, jį galima eliminuoti ir taip sumažinti susirgimo riziką. Mat metus rūkyti, tikimybė susirgti bent 12 rūšių vėžiu sumažėja perpus.
Tabakui degant aukštoje temperatūroje, išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų – tarp jų netoli šimto žinomų kancerogenų. Tai organizmo ląstelių DNR pakeisti ir taip sukelti vėžį galintys cheminiai junginiai, kurie rūkant įtraukiami į plaučius. Cigaretės dūmuose aptinkami tokie kancerogenai kaip dervos, anglies monoksidas, arsenas, benzenas, kadmis, formaldehidas, akroleinas, švinas ir daugelis kitų. Būtent šie tabako degimo metu išsiskiriantys chemikalai ir sukelia vėžinius susirgimus. Visiems gerai žinoma tabako veiklioji medžiaga – nikotinas. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, jis nepriskiriamas prie kancerogenų ir, kaip rodo tyrimai, vėžio nesukelia.
Siekiant išvengti su rūkymu siejamos onkologinių ligų rizikos, geriausias sprendimas yra mesti rūkyti. Tačiau atsisakyti šio žalingo įpročio neretai yra itin sunku. Diskutuojama, kad kaip mažiau žalinga alternatyva cigaretėms galėtų būti bedūmiai nikotino gaminiai. Kadangi juose degimo procesas nevyksta, manoma, kad vartojant šiuos gaminius kenksmingų medžiagų į organizmą patenka mažiau nei rūkant cigaretes.
Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nesubalansuota, maistiniu požiūriu skurdi mityba. Dieta, kurioje gausu sočiųjų riebalų rūgčių, pridėtinio cukraus, saldiklių, konservantų ir sintetinių priedų turinčių produktų, gali nulemti onkologinius procesus ar juos paspartinti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ant dažno stalo randamuose perdirbtos mėsos gaminiuose, pavyzdžiui, dešrose, dešrelėse, konservuose – kaip ir cigarečių dūmuose – taip pat yra kancerogenų. Todėl šių produktų vartojimas ženkliai padidina storosios žarnos vėžio riziką. Vėžio riziką taip pat gali padidinti nesaikingas gruzdinto maisto, įvairių saldumynų, greitų užkandžių vartojimas. Sveikai gyvensenai ir apsaugai nuo piktybinių navikų išsivystymo svarbu rinktis pilnavertę mitybą ir šviežią maistą, kuriame netrūktų skaidulų, vitaminų ir antioksidantų, apsaugančių ląsteles nuo pažeidimų.
Medicininiai tyrimai rodo ryšį tarp padidėjusios vėžio rizikos ir fizinio aktyvumo stokos. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti imuninę sistemą, palaikyti sveiką kūno svorį ir hormonų pusiausvyrą. Visa tai svarbu vėžio prevencijai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad nutukimas, kuris gali būti nejudrumo pasekmė, padidina mažiausiai 13 rūšių vėžio riziką, o problemos dėl svorio nulemia iki penktadalio visų piktybinių auglių sukeliamų mirčių.
Tad norint sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, reikia stengtis gyventi kuo aktyviau. Sveiko gyvenimo būdo užtikrinimui rekomenduojama 30–60 minučių vidutinio intensyvumo nepertraukiamos fizinės veiklos per dieną.
Su išaugusia vėžinių susirgimų rizika siejamas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Alkoholis gali pažeisti organizmo ląsteles ir paskatinti uždegiminius procesus, kurie gali privesti prie onkologinių ligų. Skaidydamas alkoholį, organizmas etanolį paverčia acetaldehidu, kuris yra žinomas kancerogenas. Nors ši medžiaga organizme toliau skaidoma į kitus junginius, ji gali spėti pridaryti žalos kepenims, kasai, virškinamajam traktui. Nustatyta, kad piktnaudžiavimas alkoholiu didina tikimybę susirgti gerklės, burnos, kepenų, žarnyno, krūties ir kitų rūšių vėžiu.
Nors daugelis žmonių mėgsta pasilepinti saule, per ilgas buvimas joje be tinkamos apsaugos smarkiai padidina riziką susirgti odos vėžiu. Pavojingi ultravioletiniai (UV) spinduliai gali pažeisti odos ląsteles ir sukelti genetines mutacijas. Skaičiuojama, kad saulėje nudegant bent kartą į du metus melanomos – pavojingiausios odos vėžio formos – rizika išauga tris kartus. 9 iš 10 melanomos atvejų galėtų būti išvengiama imantis tinkamų apsaugos nuo saulės priemonių. Todėl saulėje reikėtų būti saikingai. Tiesioginiuose saulės spinduliuose leidžiant daugiau laiko, svarbu pridengti odą drabužiais, naudoti kremus su patikima UV spindulių apsauga. Siekiant sumažinti odos vėžio riziką, taip pat vertėtų vengti soliariumų.
Deja, ne visus vėžio rizikos veiksnius galime kontroliuoti. Manoma, kad nuo 5 iki 10 proc. visų vėžio atvejų gali būti susiję su paveldimumu. Vėžio rizika taip pat didėja su amžiumi – net 9 iš 10 vėžio atvejų yra diagnozuojami vyresniems nei 45 metų amžiaus asmenims. Beveik trečdalis visų vėžio atvejų tenka vyresniems nei 74 metų amžiaus žmonėms. Riziką susirgti vėžiu gali didinti ir tam tikros turimos ligos, virusinės ar bakterinės infekcijos. Pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, hepatito B virusas yra 40–60 proc., o hepatito C virusas 20–30 proc. kepenų vėžio atvejų priežastis.
Nors ne visus vėžio rizikos veiksnius įmanoma eliminuoti, tačiau svarbu padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų pačių, kad ši pavojinga liga aplenktų. Siekiant to, niekuomet nėra per vėlu keisti savo gyvenimo būdą.
