Kontracepcija už rajono pinigus

Panevėžio rajono savivaldybė, sekdama kelių kitų šalies savivaldybių pavyzdžiu, nori pagelbėti rizikos grupei priklausančioms moterims planuoti šeimą ir išvengti nepageidaujamo nėštumo. Savivaldybė tuo tikslu už 3000 eurų nupirko 22 kontraceptines spirales (vienos kaina – apie 130 eurų). Ar toks žingsnis pasiteisins, kol kas sunku pasakyti, tačiau norinčiųjų apsisaugoti nuo nėštumo atsirado jau gana nemažai.

Kontraceptinės spiralės nupirktos apklausos būdu. Teigiama, kad brangias, bet kokybiškas nuspręsta pirkti pasitarus su gydytojais. Spirales moterims įdės Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos medikai.

Pasinaudoti tokia parama gali rajono moterys iš šeimų, patyrusių socialinę riziką, neturinčios pinigų, bet nenorinčios sulaukti vaikų. Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė sako, kad įsidėti kontraceptines spirales panoro jau trylika rajono moterų. Jos teigimu, moteris nebūtinai turi būti daugiavaikė mama, tačiau pastebėta, kad daugiausia kreipiasi jos.

„Prievartos jokios nėra. Jei pati moteris nori, yra tokia galimybė“, – sako gydytoja.

Jos teigimu, tokia iniciatyva kilo pačiose seniūnijose – moterys norėtų naudotis kontraceptinėmis priemonėmis, tačiau tam neturi pinigų. Kol kas rajone dar nėra nė vienos moters, kuriai būtų įdėta spiralė už rajono Savivaldybės pinigus. Gydytojos teigimu, pats procesas gana ilgas ir greičiausiai ne visos spės dar šiemet pasinaudoti galimybe. Pirmiausia joms reikia apsilankyti pas gydytoją, atlikti tyrimus. Prireikus bus skiriamas gydymas.

V. Šležo teigimu, kai kam gali pasirodyti, kad spiralės kaina gana nemaža, tačiau šiuo atveju pinigai neturėtų būti svarbiausias kriterijus. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Kainuotų brangiau

Krekenavos seniūnijos vyriausioji socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė sako, kad seniūnijoje pasinaudoti proga išvengti nepageidaujamo nėštumo panoro trys moterys ir ne visos jos – daugiavaikės. Pasak socialinės darbuotojos, lankantis šeimose, pristatoma tokia galimybė, o moterys pačios sprendžia, ar ja pasinaudoti. A. Paškevičienės teigimu, tokia Savivaldybės iniciatyva naudinga pačioms moterims ir, jei būtų įmanoma pasinaudoti nemokama paslauga didesniam ratui, pageidaujančiųjų atsirastų gerokai daugiau.

„Kai dirbame su šeimomis, matome, kurioms labiausiai to reikia. Yra ir nesutikusiųjų. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Pasipiktinusių tikrai nesulaukėme“, – tvirtina A. Paškevičienė.

Paįstrio seniūnijoje pasinaudoti galimybe už biudžeto pinigus įsidėti kontraceptinę spiralę panoro viena moteris. Seniūnas Virginijus Šležas teigiamai vertina tokią idėją. Pasak jo, kai seniūnija pradėjo gydyti nuo alkoholizmo vyrus ir moteris, per bendrą, ilgą, sunkų darbą ši problema seniūnijoje kiek suvaldyta.

„Alkoholizmas pas mus jau nebėra ta didžioji rykštė, bet tada išlindo kita tendencija“, – sako jis.

Seniūno teigimu, yra moterų, kurios per daug negirtauja, tačiau joms trūksta socialinių įgūdžių, vaikus gimdo vieną po kito nuo skirtingų vyrų ir mato, kad tiek jų nebeišlaikys, tačiau ką daryti, ne visada žino arba neturi galimybių apsisaugoti nuo nėštumo. Tokiais atvejais, seniūno manymu, pagelbėtų kontracepcija.

„Nežinau, ar čia gerai į Dievo reikalus kištis, kaip sakoma, bet šiaip socialiniu atžvilgiu tikimės, kad bus paprasčiau“, – mano V. Šležas.

Jo teigimu, kai kam gali pasirodyti, kad spiralės kaina gana nemaža, tačiau šiuo atveju pinigai neturėtų būti svarbiausias kriterijus.

„Paskui visuomenė išleidžia gerokai daugiau kitoms problemoms spręsti“, – mano seniūnas.

Pasvalys pradininkas

Pasvalio rajonas buvo bene pirmasis šalyje, ėmęsis tokios iniciatyvos ir jau trečius metus ją įgyvendinantis. Pasvalio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Vasiliūnienė mano, kad tokia idėja pasitvirtino.

„Sakyčiau, moterys patenkintos. Prievartos nėra – žmogaus teisė rinktis“, – sako ji.

Pasak D. Vasiliūnienės, Pasvalio rajone tokia galimybe gali pasinaudoti ne tik socialinę riziką patiriančios moterys, bet ir tos, kurioms dabar labai striuka su pinigais.

Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vilma Jankevičienė pastebi, kad poreikis įsidėti kontraceptinę spiralę Pasvalio rajone mažėja. Pirmus dvejus metus skirta po 1 000 eurų šiam tikslui, šiemet – 800. Už tuos pinigus kasmet galimybe pasinaudodavo vidutiniškai apie 15 moterų. Konkursą teikti paslaugas laimėjo nedidelis privatus gydytojo kabinetas. Tiesa, jame apsilankiusioms moterims nebūtinai taikoma kontracepcija. Pasak direktorės, patikrinama moters sveikatos būklė, ar jai gali būti naudojamas toks kontracepcijos būdas, prireikus – gydoma. Taip pat jos įtraukiamos į onkologinių ligų prevencines programas.

Pasak V. Jankevičienės, pasitaiko įvairių dalykų. Būna, kad moterys ateina ir klausia, ar spiralė tikrai tebėra, nes nieko nejaučia. Rajone sklando gandai, kad viena moteris ją išsiėmė, tačiau tikslios informacijos apie tai neturima.

„Tikrai nebrukama per prievartą. Kaip galima per prievartą? Pareis namo, išsitrauks“, – sako V. Jankevičienė.

Pasak direktorės, paslauga nėra pigi ir ne kiekvienai moteriai pagal kišenę, o vaikai kartais byra vienas paskui kitą, išlaikyti jų nebeįstengiama, kartais trūksta ir socialinių įgūdžių. Ji pasakoja susidūrusi ir su tokiais atvejais, kai moterys apgailestavo laiku nenuvykusios pas gydytoją dėl spiralės – turėjo siuntimą, tačiau nenuvykusi vėl pastojo.

„Tokių atvejų keletą girdėjau, esą kaip gaila – nenuėjau ir vėl laukiuosi“, – pasakojo V. Jankevičienė.

Pasvalio rajono įsigytos spiralės yra pigesnės – kainuoja apie 50 eurų, tačiau ir ne pačios pigiausios.

„Rajone tos algos ne didmiesčio, tai 50 eurų vien tik spiralei – pasiutusiai brangu pačiai moteriai nusipirkti“, – mano V. Jankevičienė.